Pasibaigė Romoje vykusi Tarptautinės moterų vienuolijų vyresniųjų sąjungos asamblėja

Tarptautinė moterų vienuolijų vyresniųjų sąjunga, posėdžiavusi Romoje praėjusią savaitę, išrinko naują vadovybę. Tačiau skirtingai nei praeityje, pritarus Šv. Sostui, Sąjungos vykdomasis komitetas išrinko tris pirmininkes, kurios kasmet eilės tvarka eis pirmininkės pareigas. Tokio sprendimo buvo prieita siekiant kuo veiksmingesnės Tarptautinės moterų vienuolijų vyresniųjų sąjungos veiklos. Be to, tikimasi šitaip geriau užtikrinti tęstinumą, drauge palengvinant vadovavimo naštą, nes Sąjungos pirmininkė būna ir savo vienuolinės kongregacijos vyresnioji. Trijų metų (2007-2010) kadencijai buvo išrinktos seserys vienuolės Amelia Kawaji iš Berriz’o Mercediečių seserų kongregacijos, Louise Madore iš Išminties seserų kongregacijos ir Maureen Cusick iš Siono Švč. Mergelės Marijos kongregacijos.

Užbaigusi plenarinės asamblėjos darbus, Tarptautinė moterų vienuolijų vyresniųjų sąjunga pareiškimu kreipėsi į visas 1996 Sąjungai priklausančias kongregacijas visuose žemynuose, kurioms priklauso 800 tūkstančių vienuolių.

Generalinės asamblėjos dalyvės baigiamajame dokumente kalba apie išgirstą pašaukimą išgyventi Sandorą su Dievu kaip bendrakūrėjos, kurios neša gyvybę ir viltį kuriant vieni kitiems pagarbos, dialogo, svetingumo, pasitikėjimo, bendros atsakomybės ir tarpusavio priklausomumo ryšius.
Sąmoningai matydamos ryšį, kuris sieja visas gyvenimo dimensijas ir formas, jaučiamės kviečiamos vis iš naujo įsigilinti į pašvęsto gyvenimo sampratą šiandien. Dievo Žodžio kontempliavimu esame pakviestos skaityti tikrovę Dievo akimis ir savo moteriškomis širdimis, - pažymi baigiamajame dokumente asamblėjos dalyvės, čia pat įvardydamos, kurios gyvenimo sritys laukia jų pranašiško atsakymo į pagalbos šauksmus: kad moterys vėl atrastų orumą ir tikrąją vietą pasaulyje ir Bažnyčioje; kad būtų gerbiama pažeista žemė, kad ji taptų visų namais; kad pildytųsi visų religijų tikinčiųjų trokštama gilesnė bendrystė, kad iš beviltiškumo būtų gelbstimi milijonai geresnio gyvenimo ieškančių migrantų ir pabėgėlių bei į vergovės spąstus įkliuvusių moterų ir vaikų; kad Šv. Dvasia įkvėptų sukurti moterų kongregacijose dalijimosi ryšius su pasauliečiais, siekiant išgyventi tą pačią charizmą, bet šalia jau esančių struktūrų.

Kaip Marija, būkime Dievo karalystės kūrėjos; leiskime būti provokuojamomis, atverdamos savo širdis ir protus; praplėskime savo palapinių erdvę; kurkime bendrystės dvasingumą, iš kurio kiltų viltis ir gyvybė žmonijai ir visai kūrinijai. (sk)