Popiežiaus susitikimas su Brazilijos jaunimu

Ketvirtadienio pavakare vietos laiku (Lietuvoje jau po vidurnakčio) San Paulo miesto stadione prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Brazilijos jaunimu. Gana ilgos savo kalbos pradžioje Popiežius priminė pagrindinį šios savo kelionės tikslą – dalyvavimą Lotynų Amerikos ir Karibų vyskupų konferencijoje. Priminė taip pat ir tai, kad jaunimo sielovada yra vienas šios konferencijos prioritetų ir kad Brazilijos Bažnyčiai besirengiant šiai konferencijai, jaunimas buvo įtrauktas į diskusijas apie naujosios kartos evangelizavimą. Savo kalboje Benediktas XVI taip pat paminėjo brazilų jaunimo dalyvavimą prieš dvejus metus Kelne vykusiose pasaulio jaunimo dienose, o taip pat savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II didįjį susitikimą su Brazilijos jaunimu, vykusį 1991 metais Mato Grosso mieste.

Viešpačiui patinka, Viešpačiui brangus jūsų krikščioniškas gyvenimas, jūsų veikla parapijose ir mažose bažnytinėse bendruomenėse, universitetuose, kolegijose ir mokyklose, gatvėse ir darbo aplinkoje, miestuose ir kaimuose,- kalbėjo Šv. Tėvas jaunimui. Tačiau reikia dar daugiau, reikia eiti pirmyn. Niekada negalime sakyti „gana!“, nes Dievo meilė yra begalinė. Viešpats nori, Viešpats reikalauja, kad dar labiau praplėstume savo širdis, kad jose tilptų dar daugiau meilės, gerumo, supratingumo, atidumo kitiems žmonėms ir problemoms, kurios slegia ne tik žmonių sambūvį, bet taip pat gamtą ir visą tą natūralią aplinką, kurios dalis ir mes esame. Amazonės gamtos niokojimas ir kėsinimasis į vietos gyventojų žmogiškąjį orumą reikalauja rimtesnio dėmesio ir ryžtingesnio veikimo.

Susitikimo su jaunimu prad˛ioje buvo skaitoma Mato Evangelijos ištrauka, pasakojanti apie jaunuolį, klausiantį Kristaus ką reikia daryti, norint laimėti amžinąjį gyvenimą. Šiame jaunuolyje matau jus visus, Brazilijos ir Lotynų Amerikos jaunime,- sakė Popiežius. Ką daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą? Noriu kartu su jumis pamąstyti apie šį klausimą. Čia kalbama apie gyvenimą; apie jūsų gyvenimą, kuris liejasi pro kraštus, apie gyvenimo grožį. Kaip gyventi, kad gyvenimas būtų prasmingas? Ką turiu daryti, kad man duotas laikas bergždžiai nepraeitų? Tik Jėzus gali atsakyti į šiuos klausimus, nes tik jis vienas mums dovanoją amžiną gyvenimą. Jis vienintelis suteikia gyvenimui prasmę ir pripildo jį turinio. Tačiau prieš atsakydamas, pats Jėzus pirma klausia jaunuolio, kodėl jam svarbu žinoti kas yra gera. Šitaip jis mus kviečia matyti Dievą visuose reiškiniuose ir viskame, kas mus supa, taip pat ir ten, kur žmonės mato tik Dievo nebuvimą. Jei sugebėtume matyti visą gėrį, kuris yra pasaulyje, jei sugebėtume džiaugtis gėriu, kurį Dievas mums dovanoja, mes nieko kito netrokštume, o tik Dievo, šlovintume jį ir jam dėkotume. Vis dėlto, mūsų pažinimas yra tik dalinis. Mums reikia pagalbos. Dėl to ir Jėzus Evangelijoje minimam jaunuoliui pirmiausia primena Dešimtį Dievo įsakymų. Tačiau negana vien juos žinoti. Reikia juos liudyti gyvenimu. Dievo įsakymai nėra iš šalies primestas mūsų laisvės suvaržymas. Dievo įsakymai turi būti mums stiprūs vidiniai stimulai. Mumyse veikia prigimtis ir malonė, dėl to mes negalime stovėti vietoje, bet turime nuolat judėti pirmyn, turime save realizuoti, turime formuoti save pačius tokiais, kokiais trokštame būti. Žmogaus rytojus priklauso nuo jo šiandienos, nuo to, kaip žmogus šiandien kuria savo ateitį. Dėl to, neleiskite niekais nueiti savo jaunystei, bergždžiai jos neišeikvokite, bet gyvenkite ją džiugiai ir visų pirma atsakingai.

Šiais laikais visur matome didžiulį vilties deficitą. Žmonės bijo mirties, bijo nesėkmių, bijo, jog nugyvens gyvenimą nesuradę savo tikrojo pašaukimo. Šiandien konstatuojame didelį jaunų žmonių mirtingumą, smurtą, narkomaniją, matome daugybę jaunų žmonių, kurie blaškosi nežinodami ko siekti, yra visiškai pasimetę. Tad žiūrėdamas į jus, kurie esate Bažnyčios jaunimas,- kalbėjo Šv. Tėvas,- kviečiu jus į didžiąją jaunimo evangelizavimo misiją. Jei stengsitės gyvenime vadovautis tvirtomis moralinėmis vertybėmis, jei rūpinsitės savęs pačių ugdymu, jūs būsite naujos visuomenės kūrėjai ir pagrindiniai veikėjai. Šeima tebūna jums brangi vertybė, tebūna ji jūsų brandaus gyvenimo stiprybė ir džiaugsmas. Ginkite gyvybę, nuo prasidėjimo ir natūralios pabaigos, gerbkite susenusius žmones, nes jie yra verti pagarbos ir dėkingumo už tai ką jie jums padarė. Drąsiai kurkite teisingą ir brolišką visuomenę, vykdykite pareigas savo valstybei, stengdamiesi krikščioniškai gyventi darbe ir visuomeninėje veikloje. Žinokite, kad besaikis turto ir valdžios troškimas nužmogina, kad niekaip negalima pateisinti melo ir apgavystės siekiant ekonominės ar politinės naudos. Tačiau didžiausia vertybė jums tebūna santuoka ir santuokinė ištikimybė. Tikėjimas ir malda jums padės atpažinti kelią, kuriuo Viešpats kiekvieną iš jūsų kviečia eiti, padės suprasti kiekvieno žmogaus asmens kilnumą ir kiekvienam skirto pašaukimo didybę.

Galiausiai savo kalbą Popiežius baigė vėl kartodamas raginimą neiššvaistyti savo jaunystės, nebėgti nuo jos, bet intensyviai gyventi savo jaunystę, aukotis tikėjimo ir žmonių solidarumo idealams. Kai sakoma, kad jaunimas yra Bažnyčios ir pasaulio ateitis, tai nereiškia, kad norima pabėgti nuo dabarties, kuri labai dažnai yra sunki ir sudėtinga. Jūs, jaunime, esate ne tik ateitis, bet taip pat Bažnyčios ir pasaulio dabartis. Jūs esate Bažnyčios ir pasaulio jaunasis veidas. (jm)