Popiežius susitiko su Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupais
Penktadienį popiežius Benediktas XVI taip pat susitiko su Šventųjų Kirilo ir Metodijaus
vyskupų konferencijos nariais, baigiančiais vizitą Ad Limina. Šią tarptautinę vyskupų
konferenciją 2004 metais įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jai priklauso trijų Balkanų
regiono šalių – Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupai.
Skirtingos
šalys ir skirtingi socialiniai ir religiniai kontekstai, kuriuose gyvena jūsų bendruomenių
tikintieji, lemia specifines jų religinio gyvenimo problemas. Visų pirma,- sakė Popiežius,-
galvoju apie mišrias santuokas, kurios reikalauja ne tik jūsų ypatingo ganytojiško
atidumo savo bendruomenių nariams, bet taip pat harmoningo bendradarbiavimo su kaimynystėje
gyvenančiomis kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis. Būdami mažuma, gyvendami drauge
su daugumą sudarančiais kitoms Bažnyčioms priklausančiais krikščionimis, turite taip
pat specifiškai spręsti jaunosios karto auklėjimo ir religinio lavinimo problemas,
ypač kiek tai liečia katalikų tikybos dėstymą mokyklose. Bene svarbiausias rūpestis
yra deramas naujų kunigų rengimas daugiakonfesinėje aplinkoje. Reikia padėti seminaristams
brandinti aiškų suvokimą, jog kunigas yra „alter Christus“, kad jis privalo užmegzti
artimą ryšį su Kristumi. Kunigas negali savęs suvokti tik kaip bažnytinės organizacijos
funkcionieriaus. Kunigo savivoka taip pat negali būti grindžiama nacionalistiniais,
etniniais ar politiniais motyvais. Bažnyčios gyvybę palaiko pats Kristus. Nuo pat
pradžių Bažnyčia yra atvira visiems. Tokią ją įsteigė Viešpats, tokią ją kūrė apaštalai
ir pirmieji krikščionys. Kankiniai savo krauju liudijo Bažnyčios šventumą ir visuotinumą.
Šitokia visuotinumo samprata turi būti diegiama visoje Dievo tautoje. Bažnyčios skelbiamas
visuotinumas ypatingai svarbus jūsų šalių visuomenėse, kurias sudaro skirtingų tikybų,
kalbų ir kultūrų žmonės.
Popiežiaus kalboje Šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų
konferencijos nariams paliestos taip pat visoms šiuolaikinėms visuomenėms aktualios
sekuliarizacijos ir moralinio reliatyvizmo problemos. Neteisingai suvokiamas modernumas
šiandien iškelia individo teises, jo pareigų Dievui ir bendruomenei sąskaita. Dėl
to, svarbu deramai akcentuoti žmogiškos ir pilietinės atsakomybės vertybę, nes nuo
jos labiausiai priklauso tiek pavienių individų teisės, tiek ir visų bendras gėris.
Balkanų
šalių vyskupams Popiežius sakė puikiai suprantąs įvarius sunkumus, dėl kurių sielovados
darbas ne visuomet toks sklandus, kaip trokštama. Nemaža įtakos turi ekonominiai sunkumai.
Negalima taip pat nesiskaityti su pastarųjų kelių dešimtmečių palikimu, kuris visų
pirma pakirto žmonių atsakomybės šaknis. Šiandien taip pat reikia gintis nuo praktinio
materializmo, etinio reliatyvizmo ir liberalizmo, politinio radikalizmo ir fundamentalizmo.
Tačiau jūs,- ragino Popiežius,- nenusiminkite, bet vienykite jėgas ištvermingam darbui
ir tikėkite, jog, Dievui padedant, ateis diena kai bus galima skinti vaisius, subrandintus
pagal slėpiningą išganymo planą. Būkite geri ganytojai. Veskite žmones į šventumą,
rodydami jiems savo asmeninio švento gyvenimo pavyzdį. Būkite vieningi tarpusavy ir
su savo kunigais bei vienuoliais. Raginkite pasauliečius uoliai įsijungti į darbą
bendram labui. Bendradarbiaukite su broliais ortodoksais, nes visi esame to paties
Kristaus kūno nariai ir visi drauge privalome kurti jo Karalystę,- kalbėjo Popiežius
trijų Balkanų regiono šalių vyskupams. (jm)