Į buvusio Irano prezidento Seyed Mohammad Khatami vizito Italijoje ir Vatikane programą
buvo įtrauktas ir akademinis renginys. Khatami specialaus svečio teisėmis dalyvavo
Popiežiškajame Grigaliaus universitete vykusiame seminare „Tarpkultūrinis dialogas
– iššūkis taikai“ ir čia perskaitė pranešimą.
Jis citavo Korano eilutę, kurioje
atkartojami Jėzaus žodžiai: „Tesie taika su manimi, tądien kai gimiau, kai mirštu
ir kai būsiu prikeltas gyvenimui“.
Pasak pranešėjo, arabiškas žodis „Salam“
reiškia „taika“ ir taip pat yra vartojamas kaip pasisveikinimas. Taika yra išorinių
ir vidinių katastrofų nebuvimas. Koranas moko, kad rojus yra „taikos buveinė“ ir kad
„taika“ yra vienas iš dieviškųjų vardų. Koranas visus žmones kviečia į „taikos buveinę“,
tad, teigė Khatami, taikos tema yra svarbi islamui, o iš Kristaus žodžių aišku, kad
svarbi ir krikščionybei. „Taika“ yra ta bendra tema, kuria gali vykti islamo ir krikščionybės
dialogas. Jo nuomone, žmonijos istoriją galima suvokti kaip ne visada tolygią ir kartais
netgi žingsnį atgal žengiančią, bet, vis dėlto, pozityvią evoliuciją. Supratimas,
kad taika yra daug tobulesnė už karą taip pat yra šios evoliucijos ženklas, nepaisant
to, kad vis dar labai sunku taiką įgyvendinti santykiuose valstybių viduje ir tarp
valstybių.
Jis pripažino, kad yra daug krikščionių ir musulmonų, kurie vienas
į kitą žiūri įtariai, o kalbas apie „dialogą“ vertina kaip apgaulę, kuria siekiama
kitą atversti į savo religiją. „Dialogas“ jiems atrodo neįmanomas, mat tiesa gali
būti tik viena: arba krikščionių, arba musulmonų. Tačiau, pabrėžė Khatami, tada išleidžiama
iš akių, kad „dialogas“ nebūtinai turi būti apie tikėjimo tiesas. Užmirštama, kad
pasaulyje daug barbariškumo, neteisingumo, žiaurumo ir kitų dalykų, vienodai nepriimtinų
tiek musulmonui, tiek krikščioniui. Galų gale, neretai užmirštama ir tai, kas bendra
tarp islamo ir krikščionybės, pavyzdžiui, kad žmogus yra Dievo kūrinys ir pats kažkuo
panašus į Dievą, kurio vienas iš vardų, kaip minėta, yra „Taika“. (rk)