Penktadienį Popiežių aplankys buvęs Irano prezidentas.
Penktadienį popiežių Benediktą XVI Vatikane aplankys buvęs Irano prezidentas Seyed
Mohammad Khatami. Tai, be jokios abejonės, bus svarbus įvykis tiek religijų dialogui,
tiek ir pačia bendriausia tarptautinės politikos prasme, žinant dabartinius sudėtingus
Irano santykius su tarptautine bendruomene.
Seyedas Mohammadas Khatami jau
vieną kartą yra lankęsis Vatikane. Tai įvyko 1999 metais, kuomet eidamas Irano prezidento
pareigas, jis aplankė popiežių Joną Paulių II. Tiesa, Khatami taip pat vadovavo Irano
delegacijai dalyvavusiai Jono Pauliaus II laidotuvėse 2005 metų balandžio 8 dieną.
Iraną,
senąją Persiją, jau tris dešimtmečius valdo islamo šiitų religinės vyriausybės. 1979
metais iš tremties į Iraną sugrįžęs musulmonų šiitų vadovas Ayatollah Khomeini nuvertė
monarchą - šachą ir Iranas buvo paskelbtas islamo respublika. Islamo dvasininkams
perėmus valdžią, kartu ir visas šalies visuomeninis gyvenimas buvo pajungtas griežtoms
religinėms normoms. Teherane įsitvirtinus religinei valdžiai, Iranas atsidūrė tarptautinėje
izoliacijoje, kuri ilgainiui gerokai susilpnėjusi, pastaruoju metu vėl sustiprėjo.
Nors šiitiškas islamas yra oficiali valstybinė religija, tačiau Irane yra
ir krikščionių. Jie yra toleruojami, tačiau jų laisvė gerokai suvaržyta. Prieš Islamo
revoliuciją Irane gyveno daugiau kaip trys šimtai tūkstančių krikščionių. Dabar jų
skaičius sumažėjęs perpus. Apie 10 procentų jų yra katalikai. Krikščionys gali melstis
valdžios pripažintose bažnyčiose, tačiau jų gyvenimas akylai sekamas. Krikščionims
taip pat neigiamos kai kurios pilietinės teisės. Draudžiama užimti postus valdžioje
ir ginkluotosiose pajėgose bei universitetuose ir mokyklose.
Beje, nepaisant
ką tik paminėtų krikščionims keliamų kliūčių, Iranas palaiko diplomatinius santykius
su Šv. Sostu. Nuo 1987 iki 1991 metų Apaštališkajai nunciatūrai Teherane vadovavo
lietuvis arkivyskupas Jonas Bulaitis. (jm)