Sekmadienį Italijos Rimini mieste paskelbta nauja palaimintoji

Sekmadienį Italijoje Rimini katedroje Dievo tarnaitė sesuo Maria Rosa Pellesi buvo paskelbta palaimintąja. Liturgijai vadovavo kard. José Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Vienuolė Maria Rosa Pellesi gimė 1917 metais netoli Modenos miesto. Ji buvo devintasis vaikas giliai tikinčioje ūkininkų šeimoje. 1933 metų pabaigoje mirus net dviem brolienėms, Maria Rosa ėmėsi rūpintis šešiais be motinų likusiais mažamečiais vaikais. Šiuo nelengvu laikotarpiu neapleidžia intensyvaus sakramentinio gyvenimo. Pasirenka dvasios vadovą, kuris padės jai atrasti tikrąjį pašaukimą.

1940 metais Maria Rosa Pellesi įstoja į pranciškonių tretininkių Šv. Onofrijaus ordiną, kuris, jos siūlymu, vėliau pakeis pavadinimą į Kristaus pranciškonių misionierių. Pasirengimo laikotarpyje prieš duodant įžadus turėjo galimybę padirbėti pradinėje mokykloje bei įgyti mokytojos diplomą.

Palaimintajai vienuolei Marijai Rosai neilgai teko dirbti su vaikais. 1945 metu pabaigoje jai yra nustatoma sunki plaučių tuberkuliozė, ji paguldoma į ligoninę, o vėliau išsiunčiama į sanatoriją Bolonijoje, kur praleis net 24 metus. Anot vienuolės, ji nuo pat vaikystės giliai viduje jautė, kad reikės daug kentėti ir kad tokia bus jos misija.

Sanatorijoje vienuolės Maria Rosa gyvenime įvyko du reikšmingi įvykiai. Visu pirma, ji čia sutiko tėvą pranciškoną Alessio Martinelli, kuris ją dvasiškai lydės iki pat mirties. Prisimindama šį įvykį, vienuolė rašys, jog nenustojo dėkoti Dievui už šią didelę dovaną, nes iki tol niekas taip nesirūpino jos sielos reikalais.

Antras svarbus faktas – tai jos sunki liga. Jai iš plaučių būdavo ištraukiamas vanduo net iki penkių kartų per dieną. Vienos tokios procedūros metu nulūžo adata. Buvo nesėkmingai atliktos trys operacijos, tad iki savo mirties turėjo kęsti nuolatinius skausmus. Tačiau ji buvo laiminga, niekados nesiskųsdavo, nes Jėzaus jai buvo viskas. Ji da˛nai kartodavo, jog tapo vienuole Viešpaties garbei ir jį šlovina būdama ligone.

Likus kelioms akimirkoms iki mirties 1972 metais, vienuolė kalbėjo, jog tik meilė Viešpačiui turi reikšmės, kad yra laiminga mirdama meilėje, yra laiminga, nes myli visus.

Palaimintoji vienuolė Maria Rosa visa savo gyvenimą troško priklausyti Jėzui ir jam pasiaukojo. Ją nuolatos stiprino Eucharistija. Iš Jėzaus kančios mokinosi viską pakelti. Nors palaimintoji didžiąją gyvenimo dalį ir praleido ne vienuolyne, bet pasaulietinėje aplinkoje, tačiau kasdienybėje sugebėjo jausti ypatinga Viešpaties artumą. Taip mums liudija, kad šventumo galima siekti bet kokioje aplinkoje, kad galime būti laimingi net ir ligoje. (kl)