Friedrich Joseph Haass - „šventasis Maskvos daktaras“
Friedrich Joseph Haass, vokietis ir katalikas, tolimame nuo tėvynės ortodoksų krašte
vadintas „šventuoju“, puikiai žinomas tiek Maskvos nusikaltėliams ir caro režimo tremtiniams,
tiek kunigaikščiams, įamžintas Dostojevskio, Gorkio, Turgenevo ar Solženycino kūryboje.
Apie šią nepaprastą asmenybę, „šventąjį Maskvos daktarą“, bus kalbama balandžio
27-29 dienomis Maskvoje vykstančiame simpoziume, kuris surengtas arkivyskupo Tadeusz
Kondrusiewicz, Maskvos arkivyskupijos ganytojo, ir tėvo Wielfried Wehling, daktaro
Haass beatifikacijos bylos kuratoriaus, jėgomis.
Daktaras Haass dar gyvas būdamas
tapo Maskvos miesto legenda. Jį išgarsino ilgas ir pasiaukojantis darbas visų įkalintųjų
naudai, nepaisant jų kilmės ir tikėjimo.
Friedrich Haass gimė 1780 metais
neturtingo vaistininko šeimoje ir po medicinos mokslų įvairiose dabartinės Vokietijos
miestuose įgijo daktaro išsilavinimą ir akių gydytojo specializaciją. Maskvoje daktaras
Haass atsidūrė pačioje XIX amžiaus pradžioje, pakviestas vieno rusų aristokrato, kurį
jis sėkmingai gydė Vienoje. Tik atvykęs pradėjo šeimos gydytojo praktiką, tačiau čia,
pademonstravęs daug talentų, jaunasis daktaras greitai pradėjo kilti karjeros laiptais
ir 1807 metais jau buvo pagrindinis šv. Pauliaus ligoninės daktaras.
Daktaras
Haass nuo pat pradžių, kai tik galėjo, lankėsi vargšų prieglaudose, kur gydė neturtėlius
neprašydamas jokio atlygio, už šią labdaringą veiklą buvo apdovanotas.
Europoje
prasidėjus karams tapo Rusijos kariuomenės gydytoju ir taip pasiekė netgi Paryžių,
vėliau išėjo į atsargą, grįžo į tėvų namus Vokietijoje, o po to vėl į Maskvą.
Didysis
daktaro Haass gyvenimo darbas, kuris tęsėsi iki pat mirties 1853 metais, prasidėjo
1827 metais, kai jis tapo naujai įkurto kalinių gyvenimo sąlygas prižiūrinčio „Kalėjimų
komiteto“ nariu ir pagrindiniu Maskvos kalėjimų gydytoju. Užimdamas šias pareigas,
jis iš arti pažino kalinių gyvenimo sunkumus ir neliko tam abejingas.
Jam
buvo svetima logika, pagal kurią su nusikaltėliu reikia elgtis grubiai, žiauriai ir
„nesiterlioti“. Priešingai, jo mąstyme nusikaltimas, žmogaus nelaimingas bei sunkus
gyvenimas ir liga sudarė vieną visumą, o gailestis ir užuojauta galėjo pažadinti nusikaltėlyje
dar likusį žmogiškumą. Savo gyvenimo šūkiu tapusį posakį „skubėkite daryti gera“ daktaras
Haass įgyvendino ne tik pats pirmas rodydamas asmeninį gerų darbų pavyzdį, bet taipogi
po didelių pastangų iš negailestingos carinės Rusijos kalėjimų valdžios iškovodamas
žmoniškesnes sąlygas nuteistiesiems.
Daktaro Haass pastangomis buvo palengvintos
ir oda aptraukiamos grandines, kuriomis būdavo sukaustyti ištremtieji į Sibirą. Sunkios
ir nuogos grandinės vorele sukaustytiems kaliniams iki kaulų nugrauždavo galūnes ir
jei kuris jų mirdavo, tada likusieji kartais jį tūrėdavo temptis iki kol prieidavo
grandines perkalti galintį kalvį. Palengvintas grandines taip ir vadindavo – „Haass‘o
grandinėmis“. Daktaras Haass taipogi rūpinosi sanitarinėmis kalėjimų sąlygomis ir
siekė, kad kaliniai juose tūrėtų daugiau erdvės. Kalinių naudai skyrė visas asmenines
ir iš aukotojų surinktas lėšas, asmeniškai sumokėjo 72 skolininkų skolas, grąžindamas
jiems laisvę, šelpė gausias nuteistųjų šeimas.
Nuolatos rašydamas peticijas
dėl kalinių gyvenimo sąlygų pagerinimo, daktaras Haass dažnai ciniškoje kalėjimų biurokratijoje
įsigijo nemažai priešų, kurių akyse jo labdaringa veikla atrodė ydinga, o jo asmenybė
– šalintina iš užimamų pareigų.
Tačiau kitų žmonių, ypač paprastųjų ir neturtingųjų
akyse, nuolatos pavargęs ir paprastais rūbais vilkintis daktaras buvo „šventas“. Pasakojama,
jog garsas apie jį buvo taip paplitęs, jog vieną naktį jam skubant pas sergantį žmogų
jį užpuolę ir ketinę atimti jo žieminį apsiaustą plėšikai, gydytojui spėjus pasakyti,
kad jis „daktaras Haass iš ligoninės“ ir kad „skubąs pas ligonį“, daktaro atsiprašė
ir nelietė.
Friedrich Haass mirė 1853 metais. Jo palikto turto neužteko net
laidotuvėms, viskas buvo išdalinta. Tačiau 20 000 žmonių, palydėję daktarą paskutinėn
kelionėn parodė, kad vis dėlto jis buvo labai turtingas žmogus. Kaip minėta, 1998
metais pradėta daktaro Haass beatifikacijos byla. (rk)