Vatikane vyksta tarptautinis seminaras apie klimato pasikeitimą ir vystimąsi
Balandžio 26-27 dienomis Vatikane vyksta Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos
surengtas tarptautinis darbo seminaras, kuriame bus aptariama klimato pokyčių poveikio
valstybių vystimuisi tema.
Neseniai griežtą perspėjimą dėl ekologinės katastrofos
paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija, remdamasi gana baugiu ekspertų raportu apie
galimas klimato atšilimo pasekmes mūsų planetai.
Raporte buvo konstatuota,
kad klimato atšilimas gali turėti ne tik gamtines pasekmes, bet taip pat išmušti iš
pusiausvyros paskirų valstybių ir gal net visos tarptautinės bendruomenės gyvenimą.
Būtent ekonominės, socialinės ar energetinės klimato atšilimo pasekmės ir yra Vatikane
vykstančio seminaro dėmesio centre. Kitas klausimas: kam ir kokio lygio atsakomybė
tenka?
Darbo seminare dalyvauja apie 80 dalyvių, atvykusių iš 20 kraštų. Į
seminarą buvo pakviesti įvairiausios kvalifikacijos ekspertai, siekiant sukurti vaisingą
ir platų informacijos keitimosi tinklą. Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus
gamtosaugos ekspertai, ekonomistai, fizikai, sociologai, filosofai ir politikai, kurie
kuria gamtas apsaugos strategijas. Seminare dalyvaus ir teologai bei vyskupai, kurie
bandys įvertinti aptariamas problemas Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje ir tiksliau
apibrėžti galimą Bažnyčios indėlį jų sprendime.
Interviu Vatikano Radijui kardinolas
Renato Martino, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, kuriam taip
pat patikėtas uždavinys apibendrinti seminaro darbo rezultatus, sakė, kad Šventasis
Sostas jau seniai seka su klimato atšilimu susijusias temas. Jis pažymėjo, kad tai
be galo kompleksiški klausimai ir kad, nepaisant įvairių grėsmingų prognozių, yra
nemažai mokslininkų, kurie su tomis prognozėmis nesutinka. Todėl Šventasis Sostas
kol kas laikosi atsargios pozicijos, nors tai, žinoma, nė kiek netrukdo domėtis klimato
atšilimo klausimais, susidaryti nuomonę apie problemų mąstą ir sprendimo būdus.
Anot
kardinolo Martino, Bažnyčiai rūpi socialinis teisingumas, kurio požiūriu šiandien
konstatuojame didžiules disproporcijas. Išsivysčiusios valstybės sunaudoja didžiąją
planetos resursų dalį, nors jose gyvena sąlyginai mažai planetos žmonių. Baiminamasi,
kad klimato pokyčių socialinės pasekmės dar labiau pablogins ir taip neturinčių resursų
arba negalinčių jais pasinaudoti neturtingų valstybių padėtį. (rk)