Enciklikos „Fidei donum“ 50 metinės

Savo prigimtimi būdama misionieriška ir vykdydama jai pavestus darbus, Šv. Bažnyčia niekad nenustojo raginusi savo vaikų trigubu kvietimu: į maldą, dosnumą, o kai ką ir į savęs paaukojimą. Šiandien misijos, ypatingai Afrikos, dar laukia iš katalikų pasaulio šios trigubos paramos.

Taip prieš 50 metų enciklikoje „Fidei donum“, (Tikėjimo dovana) rašė popiežius Pijus XII. Šiemet šios platų atgarsį visuotinėje Bažnyčioje sukėlusios enciklikos pasirašymo metinės sukanka šeštadienį, balandžio 21-ąją. Kuomet ją pasirašė popiežius Pijus XII Pacelli 1957-iais ši data sutapo su Kristaus prisikėlimo, Velykų, liturginės iškilmės diena.

Enciklikoje „Fidei donum“ Pijus XII kalba apie dalijimąsi dvasiniais resursais ir tikėjimo sklaidos uždavinius. Šventasis Tėvas troško paskatinti visus Bažnyčios vyskupus, kad jie konkrečiais veiksmais remtų Bažnyčios plėtrą pasaulyje ir rūpintųsi jos misionieriškos dvasios gaivinimu. Anot popiežiaus Pačeli, misijos, misionieriavimas, misijinis darbas yra pats pirmiausias dėkingumo kupinas atsakymas Dievui už tikėjimo dovaną. Popiežius, kaip girdėjome iš enciklikos pacituoto teksto, kreipė vyskupų dėmesį į anuomet didelį rūpestį kėlusios Afrikos būklę. Būtų galima pridurti „ir tebekeliančios“.

Pijus XII viena vertus kalba apie milžiniškus ir neatidėliotinus uždavinius, kuriuos Bažnyčiai suteikia misija, arba siuntimas, skleisti ir gilinti krikščioniškąjį tikėjimą. Antra vertus jis kreipė dėmesį į tai, jog tokiam apaštalavimui stinga tinkamų darbuotojų, o esantieji yra prastai aprūpinti. Enciklikoje popiežius Pačelis įvardijo dar neatliktus, bet būtinus misionierių apaštalavimo pažangai darbus, tarp jų seminarijų ir kolegijų steigimas, socialinių struktūrų ir katalikiškos spaudos plėtra. Be to, Popiežius prašė, kad visos Bažnyčios, bet ypatingai senų krikščioniškų tradicijų Bažnyčios, malda, dosnumu ir asmenišku pasiaukojimu užtartų jaunąsias bažnytines bendruomenes Afrikoje.

Popiežiaus enciklikoje vyskupai karštai raginami kur kas labiau skatinti pašaukimą į misionierius, o norintiems vykti į misijų kraštus kunigams ir vienuoliams sudaryti atitinkamas sąlygas. Pijaus XII enciklikoje taip pat kalbama apie aktyvių pasauliečių, tautinių ir tarptautinių katalikiškų sąjūdžių narių, veiksmingus darbus, kuriuos jie vykdo tarnaudami „jaunajai krikščionybei“.

Popiežiaus Pijaus XII enciklikos 25 metines Jonas Paulius II paminėjo laiške 1982 metų Pasaulinei misijų dienai. Jis enciklikai „Fidei donum“ pripažino ledlaužio funkciją. Enciklika, pasak Jono Pauliaus II, leido pradėti reikšmingas misijų sielovados formavimo permainas, kurias naujomis gairėmis vėliau papildė Vatikano II Susirinkimas. Jonas Paulius II atkreipė dėmesį į dar vieną enciklikos „Fidei donum“ aspektą: vyskupų kolegialumą. Visi vyskupai sudaro Vyskupų Kolegiją. Iš to kyla principas, jog visi vyskupai kartu yra bendrai atsakingi už pasaulio evangelizavimą. Vyskupai, būdami Apaštalų įpėdiniai, pavienių Bažnyčių ganytojai vienybėje su Kristaus Vikaru, yra pilnutinai atsakingi už Bažnyčios pareigą tęsti misijonierišką uždavinį.

Per 1957 metų Velykas pasirašyta ir netrukus po to viešai paskelbta Pijaus XII enciklika tuoj pat patraukė dėmesį visoje Bažnyčioje. Ilgainiui pradėta vadinti „Fidei donum„ kunigus ir vienuolius, vyskupijų ir vienuolinių kongregacijų siunčiamus arba išleidžiamus į misijų kraštus. Šie kunigai ir vienuoliai, tiesiogine prasme buvo ir yra tikra tikėjimo dovana misijų kraštams, „Fidei donum„. Kad Pijaus XII enciklikos vardas prigijo ypač vyskupijų siunčiamiems kunigams misionieriams, tai nema˛a dalimi yra Popiežiškojo užsienio misijų instituto nuopelnas. Jo nariai dar šiandien vyksta i misijas nenutraukdami ryšių su savo vyskupijomis. Būtent juos ir pradėta vadinti lotynišku terminu "Fidei donum". Tai tikėjimo dovana, kuria senų krikščioniškų tradicijų Bažnyčios išryškina dalyvavimą misijinėje Visuotinės Bažnyčios pasiuntinybėje. (sk)