2007-04-14 17:22:48

Rinkimai Nigerijoje


Pačioje skaitlingiausioje Afrikos valstybėje, virš 140 milijonų gyventojų turinčioje Federacinėje Nigerijos Respublikoje, balandžio 14 ir 21 dienomis vyksta rinkimai. Tuo pat metu renkami šalies parlamentas ir prezidentas bei 36 Nigerijos valstijų tarybos ir gubernatoriai.

Neabejingi Afrikos žemyno likimui su nerimu stebi ar šioje svarbioje Afrikos valstybėje rinkimai bus demokratiški, ar bus išvengta prievartos, kas bus išrinktas ir ar visi pripažins rinkimų rezultatus teisėtais. Kaip ir daugelis kitų Afrikos šalių, ši 1960 metais nepriklausomybę paskelbusi buvusi britų kolonija pergyveno dešimtmečius diktatūros, kruvinų pilietinių ir etninių konfliktų, karinių perversmų. Pirmieji demokratiniais vadintini rinkimai čia įvyko tik 1999 metais.

Nuolatinę prievartos ugnį įžiebia Nigerijos etninis ir religinis pasidalijimas. Šalyje yra apie 250 etninių grupių, tačiau apie 70 procentų gyventojų priklauso keturioms didžiausioms - Yoruba, Igbo, Hausa ir Fulani – etnolingvistinėms grupėms. Religiniu požiūriu Yoruba ir Igbo grupėms priklausantys žmonės daugiausia yra krikščionys, jie susitelkę šalies pietiniuose regionuose. Hausa ir Fulani žmonės yra musulmonai, jie gyvena Nigerijos šiaurinėse valstijose.

Minėtos etninės grupės tarpusavyje konkuruoja dėl politinės valdžios bei ekonominių resursų kontrolės. Nors neretai pasitaiko, jog politikai be skrupulų manipuliuoja religiniu identitetu siekdami visiškai nereliginių interesų, yra ir išimtinai religinių Nigerijos vidinių konfliktų priežasčių, kurias tiksliau būtų pavadinti religiniu fundamentalizmu.

Konstitucinę ir socialinę krizę šalyje sukėlė tai, kad keliolika Nigerijos valstijų pagrindiniu savo įstatymu paskelbė šariatą, islamiškas religines juridines normas. Viena vertus, toks žingsnis prieštarauja religinę laisvę užtikrinančiai federacinei Nigerijos konstitucijai, antra vertus, šariato normos minėtose valstijose neretai pritaikomos visiems, taip pat krikščionims. Tuo tarpu, yra gerai žinoma, kad už kai kurių šariato normų pažeidimą mirties bausmės nereikia ilgai laukti. Ne taip seniai žmogaus teisių gynimo organizacijos pasmerkė vienoje iš islamiškų Nigerijos valstijų paskelbtą mirties nuosprendį merginai „už paleistuvystę“, kai iš tikro jos tėvas jos kūnu užmokėjo savo įsiskolinimus.

Dar vienas nuolatinis konfliktų šaltinis yra naftos verslas. Nigerija turi milžiniškus naftos išteklius, už naftos pardavimus gaunami dešimtys milijardų dolerių, tačiau jie beveik visi dingsta didžiųjų etninių klanų viršūnių kišenėse. Mažesnės etninės grupės, naftos išgavimo, dažnai nesaugaus ir nešvaraus, vietovėse skurdžiai gyvenantys žmonės jaučiasi neteisingai apeiti bei apgauti, todėl griebiasi prievartos, išpuolių ir naftos sektoriuje dirbančių žmonių grobimų.

Nigerijos katalikų, sudarančių apie 8 procentus gyventojų, vyskupai artėjant rinkimams paskelbė komunikatą, kuriame valdžios prašė užtikrinti tikrai laisvus rinkimus, sklindant gandams, jog kai kurios interesų grupės žada balsus rinkti su ginkluotų šalininkų pagalba. Nigerijos ganytojai išlaikė politinį neutralumą ir neįvardino jokių kandidatų, kuriuos jie remia, tačiau paragino balsuoti už tas politines jėgas, kurios propaguoja demokratines vertybes ir žada spręsti skurdo, bedarbystės, saugumo, religinės nesantarvės, moterų diskriminacijos problemas. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.