Popiežiaus vadovausimose Velykų Mišiose Šv. Petro aikštėje bus pagarbinta Švenčiausiojo
Išganytojo ikona, vadinamoji „Acheropita“.
Jau tapo tradicija Romoje Velykų sekmadienį, švenčiant Kristaus prisikėlimo šventę,
Velykų liturgijoje pagarbinti Švenčiausiojo Išganytojo ikoną ir atminti prisikėlusio
Kristaus pasirodymą apaštalui Petrui. Šį viduramžiais gyvavusį paprotį atgaivino Dievo
tarnas Jonas Paulius II per 2000 metų Velykas, Bažnyčiai švenčiant Didžiųjų Šventųjų
metų Kristaus prisikėlimo šventę.
Iki keturioliktojo amžiaus vadinamosios Avinjono
tremies, tai yra iki Popiežių sostinės laikino perkėlimo į Pietų Prancūziją, Romoje
Šv. Petro įpėdinio sostas buvo ne Vatikane, kaip dabar, bet Laterano Šv. Jono bazilikoje,
kuri ir šiandien yra Romos vyskupo katedra. Tada bazilika buvo tituluojama ne Jono
Krikštytojo ir Jono evangelisto vardais, bet Švenčiausiojo Išganytojo. Prie bazilikos
buvo Popiežiaus rūmai, o jų vienoje koplyčioje – Šv. Lauryno oratorijoje – buvo saugoma
senoji Kristaus ikona, vadinamoji Acheropģta, kas reiškia „ne žmogaus rankomis tapyta“.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose šis Kristaus atvaizdas paminėtas aštuntame
amžiuje. Ikona yra senesnė. Į Romą ji buvo atgabenta iš Rytų. Daugiau apie jos kilmę
nežinoma. Apie ją Knygoje apie popiežius „Liber pontificalis“ kalbama popiežiaus Stepono
III (752-757) biografijos išnašose. Šiandien Kristaus ikona saugoma toje pačioje vietoje.
Senųjų Laterano rūmų jau nėra, bet Šv. Lauryno koplyčia išlikusi. Ji šiandien yra
Šventųjų laiptų komplekso dalis. Oratorijoje nuo seno būdavo saugojamos ne tik ikona,
bet ir Kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus, dalis. Jos buvo laikomos pačiomis
brangiausiomis relikvijomis Romoje. Todėl jas saugojusi vieta buvo vadinama Sancta
Sanctorum – arba, Šventų Švenčiausia taip pat, kaip pati svarbiausia Jeruzalės šventyklos
vieta. Į Sancta Sanctorum, arba dabartinę oratoriją, veda vadinamieji Šventieji laiptai,
kuriuos, kaip ir Jeruzalėje atrastą Kryžių, į Romą pargabeno imperatoriaus Konstantino
motina Elena.
„Acheropita“ paveiksle vaizduojamas ant Sosto sėdintis Išganytojas.
Ikona nutapyta ant lentą dengiančios drobės. Paveikslas yra 1,52 metro pločio ir 70
centimetrų aukščio. Ikona ne sykį buvo restauruota, o paskutinįjį kartą 1995-1996
metais. Šiais laikais vienintelė matoma ikonos dalis yra Išganytojo veido. Visą likusią
ikoną dengia sidabro lakšto rūbas.
Ikona yra Kristaus veido kontempliacijai
skirtas paveikslas, Kristaus su mumis sakramentiniu būdu, Kristaus, kuris yra Tėvo
Žodis, pašvęstas Šventosios Dvasios, Švenčiausiosios Mergelės Sūnus, Prikaltas prie
Kryžiaus Didįjį penktadienį ir Prisikėlęs Velykų rytą, Švenčiausiasis Išganytojas
„ne žmogaus rankomis tapytoje“ ikonoje „Acheropita“.
Pirmajame krikščionybės
tūkstantmetyje Velykų pamaldos prasidėdavo šios ikonos pagarbinimu. Popiežius ir maldininkai
iškilminga procesija ateidavo į Šv. Lauryno koplyčią; sustojęs prie ikonos Popiežius
giedodavo “Surrexit Dominus de sepulcro, alleliuia” (Viešpats iš kapo prisikėlė),
asamblėja, irgi giedodama, atsakydavo: “Qui pro nobis pependit in ligno, alleliuia”
(kuris dėl mūsų ant medžio kabojo). Po to Popiežius triskart pabučiuodavo Kristaus
atvaizdo kojas, kurios tapdavo matomos atidarius jas dengiančias pasidabruotas paveikslo
dureles ir vėl giedodavo: “Surrexit Dominus vere ” (Viešpats tikrai prisikėlė), o
asamblėja atsakydavo: “Et apparuit Simoni ” (ir pasirodė Simonui). Po to ant altoriaus
būdavo pastatomas Kryžius, kurį popiežius pagarbindavo. Pasibaigus šioms apeigoms
Sancta Sanctorum – Šventų Švenčiausioje, visi su popiežiumi keliaudavo į Didžiąją
Marijos baziliką, kurioje Popiežius aukodavo Velykų Mišias.
Popiežiams persikėlus
gyventi į Avinjoną, šis paprotys išnyko. Grąžinus į Romą Apaštalų Sostą keturioliktajame
amžiuje popiežiai apsigyveno ne Laterane, prie Sancta Sanctorum, o prie Šv. Petro
bazilikos Vatikane. Nuo tada Velykų šventimo apeigos vyksta jau nebe Didžiojoje Marijos
Bazilikoje, o Vatikane. Tuo tarpu Švenčiausiojo Išganytojo ikonos „Acheropita“ pagarbinimo
apeigos nebuvo atgaivintos.
Tradiciją pagarbinti „Acheropita“ atgaivino Jonas
Paulius II. Kaip tada, taip pat šiemet Kristaus Ikona iš Šventųjų laiptų koplyčios
atgabenama į Šv. Petro aikštę. Velykų sekmadienio Mišių metu, prie šios ikonos, kaip
senais laikais vėl giedama: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui”. (sk)