Didžiojo penktadienio vakarą popiežius Benediktas XVI vadovavo Kryžiaus Keliui prie
Romos Koliziejaus.
Pats Šv. Tėvas kryžių nešė pradžioje ir pabaigoje - pirmojoje ir keturioliktojoje
stotyse. Meditacijas keturiolikai Kryžiaus Kelio stočių šiemet parengė italų teologas
ir biblistas, Milano Šv. Ambraziejaus bibliotekos prefektas, monsinjoras Gianfranco
Ravasi. Kryžiaus Kelią tiesiogiai transliavo 41 pasaulio šalies televizijos.
Pabaigoje,
prieš palaiminimą, Šv. Tėvas kalbėjo:
Sekdami Jėzų jo kančios keliu, matome
ne tik Jėzaus kančią, bet taip pat viso pasaulio kenčiančiuosius ir šiame Kryžiaus
Kelyje meldžiame, kad Viešpats atvertų mūsų akis ir širdis, kad padėtų mus matyti
širdimi. Bažnyčios tėvai buvo įsitikinę, jog didžiausia pagonių pasaulio nuodėmė yra
nejautrumas, širdies kietumas. Jie dažnai kartojo pranašo Ezekielio žodžius: „Išimsiu
iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį“ (Ez 36, 26). Atsiversti į Kristų,
tapti krikščioniu, reiškė gauti naują širdį, jautrią kito žmogaus kančiai ir vargui.
Mūsų
Dievas nėra tolimas Dievas, užsidaręs savo šventume. Mūsų Dievas turi širdį. Jis turi
širdį kaip žmogus. Jis tapo žmogumi dėl to, kad galėtų kentėti su mumis, kad padėtų
mums nešti mūsų vargų naštą. Jis tapo žmogumi, kad ir mums duotų jautrią širdį, kad
pažadintų mumyse meilę kenčiantiems ir vargstantiems.
Melskimės už viso pasaulio
kenčiančiuosius. Melskime Viešpatį, kad duotų mums jautrią širdį, kad paverstų mus
savo meilė skelbėjais ne tik žodžiais, bet visu savo gyvenimu.
Didįjį šeštadienį
visa Bažnyčia gedėdama tyli. Tačiau kartu žinome, kad Kristus ilgai kape negulės.
Kad jau rytojaus dieną po šabo, moterys ras tuščią jo kapą. Liturgijoje Bažnyčia prisikėlimo
sulaukia Velyknakčio budėjime. Popiežiaus vadovaujamas Velyknakčio budėjimas Šv. Petro
bazilikoje prasideda 22 valandą Romos laiku. Velykų rytą Šv. Tėvas aukos Mišias Šv.
Petro aikštėje ir, joms pasibaigus, Velykų sekmadienio vidudienį, perskaitys savo
velykinį kreipimąsi ir suteiks palaiminimą „Urbi et Orbi“. (jm)