Jeruzalės Bažnyčių vadovų kreipimasis Velykų proga

„Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti“ – tokiais apaštalo Pauliaus žodžiais (Fil 3,10) savo bendrą laišką pradeda Jeruzalės Bažnyčių vadovai, linkėdami tikintiesiems išgyventi Kristaus prisikėlimo džiaugsmą ir jėgą.

Paulius, aršiai persekiojęs pirmuosius Kristaus mokinius, o vėliau pats staiga, po Viešpaties apsireiškimo jam keliaujant į Damaską, tapęs vienas iš jų, savo laiškuose pasako iš tiesų daug apie krikščionišką tikėjimą.

Cituotoje laiško Filipiniečiams vietoje Paulius susieja Kristaus Kryžių ir savo kentėjimą. Kentėjimai, kuriuos jis patiria dėl savo tikėjimo, leidžia jam labiau suprasti prisikėlimo galybę, Šventosios Dvasios galia duotą tiems, kurie tiki.

Jeruzalės žemėje netrūksta, pažymėjo Bažnyčių vadovai, negandų ir kentėjimų, sukeltų nežmogiško vienų žmonių elgimosi su kitais, pažeminant pastarųjų orumą ir apribojant pamatines teises.

Bet tuo pat metu tai yra tas kryžius, kurį Viešpats ragino prisiimti ir jį sekant nešti. Kančiose atsiskleis prikėlimo galybė.

Švęsdami Velykas turime sąžiningai įvertinti savo ryšį su Dievu. Galbūt nevienam reikia palikti savisaugos instinktą, apsiribojimą tik savimi ir geriau įsižiūrėti į prikėlimo galybę, patikėti, jog mūsų saugumas, mūsų prikėlimas yra Dievo rankose.

Po Didžiojo Penktadienio Jėzaus mokinius užvaldė abejonės, tačiau jų tikėjimas buvo atstatytas, kai jie įsisąmonino Viešpaties prisikėlimą. Jų baimės tamsa buvo apšviesta Jėzaus prisikėlimo.

Taip pat ir mes turime labiau stengtis ieškoti tos šviesos ir su ja kurti geresnį rytojų visiems: palestiniečiams ir izraelitams, musulmonams, krikščionims, žydams ir drūzams. Kiekvienas turi ieškoti iš Dievo ateinančios šviesos, taikos ir teisingumo.

Jeruzalės Bažnyčių lyderiai pakvietė visus melstis už Šventąją Žemę, už teisingumą ir lygybę joje, už visų pusių valdančiųjų taikos iniciatyvų sėkmę, už tai, kad pasibaigtų dabartinis baimės, sienų ir kalėjimų laikas, už tai, kad visi naudotųsi ta pačia laisve ir būtų vienodai gerbiami.

Laišką pasirašė trylika įvairių Bažnyčių vadovų: lotynų, armėnų, graikų, koptų patriarchai, maronitų, anglikonų, liuteronų vyskupai ir kiti. (rk)