Rožinio malda prie Jono Pauliaus II kapo. Dar kartą apie jo beatifikacijos bylą.

Vakar kalbėjome apie Dievo Tarno Jono Pauliaus II mirties antrąsias metines ir apie tą dieną iškilmingai Romos vyskupijoje užbaigtą diecezinę jo beatifikacijos bylos dalį. Po pirmadienio vakarą popiežiaus Benedikto XVI Šv. Petro aikštėje aukotų Mišių už Pirmtaką, mažesnė žmonių grupė – keli šimtai, visų pirma jaunimas, susirinko Rožinio maldai prie Jono Pauliaus II kapo Vatikano bazilikos grotose.

Jonas Paulius II mirė 2005 metų balandžio 2-osios vakarą, 21.37 valandą. Tą vakarą Joną Paulių II išlydėjo tūkstančiai žmonių Šv. Petro aikštėje kalbėjusių Rožinio maldą. Dabar, praėjus dvejiems metams nuo Dievo Tarno Jono Pauliaus II mirties, tą pačią valandą, keli šimtai jaunų žmonių Rožinio maldą kalbėjo prie Jono Pauliaus II kapo. Jaunimo maldai vadovavo Šv. Petro bazilikos arkikunigas arkivyskupas Angelo Comastri. Drauge su jaunimu meldėsi iš Krokuvos atvykęs buvęs Jono Pauliaus II sekretorius kardinolas Stanislawas Dziwiszas, lenkės seserys vienuolės, kurios daugiau kaip du dešimtmečius patarnavo Jonui Pauliui II jo namuose Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose. Rožinį drauge kalbėjo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.

Prie Dievo Tarno Jono Pauliaus II kapo buvo apmąstomi Rožinio Džiaugsmo slėpiniai. Trumpas meditacijas pateikė arkivyskupas Comastri, o pabaigoje žodį jaunimui tarė kardinolas Dziwiszas:

„Vėl prie jo susibūrėme kaip prieš dvejus metus. Aš ir keli kiti iš čia esančiųjų tą vakarą buvome prie Jono Pauliaus II lovos; jūs buvote prie jo namų langų, šv. Petro aikštėje ir Romos gatvėse. Jis jus girdėjo ir buvo jums dėkingas, kad atėjote pas jį tą svarbią valandą“,- sakė kardinolas.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, atvykęs dalyvauti Jono Pauliaus II mirties antrųjų metinių proga popiežiaus Benedikto XVI aukotose Mišiose ir pirmadienio vakaro maldoje prie Jono Pauliaus II kapo, buvo taip pat priimtas popiežiaus Benedikto XVI. Po susitikimo su Šv. Tėvu Lenkijos prezidentas davė trumpą interviu Vatikano radijui:

„Tai buvo visiškai privatus susitikimas. Kalbėjausi su Šv. Tėvu ne kaip Respublikos prezidentas, bet kaip paprastas tikintysis. Žinoma, buvo kalbama apie Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą. Buvo taip pat kalbama apie Europos Sąjungos konstitucinę sutartį bei apie krikščioniškas Europos šaknis. Pakartojau Šv. Tėvui, kad mes būsime ištikimi anksčiau duotiems pažadams“,- sakė Lenkijos prezidentas.

* * *

Baigę pasakojimą apie Romoje minėtas Dievo Tarno Jono Pauliaus II mirties antrąsias metines, dabar kelias mūsų laidos minutes skiriame Jono Pauliaus II beatifikacijos bylai. Visų pirma, reikalingas šioks toks komentaras pastaruoju metu žiniasklaidos skelbiamoms žinioms apie tariamai jau po kelių mėnesių įvyksiančią Jono Pauliaus II beatifikaciją. Kai kas net skelbiasi žinąs tikslią datą – šių metų gegužės 13-ąją.

Galime visiškai ramiai tvirtinti, kad tokios žinios, bent dabar, neturi jokio pagrindo. Žinoma, popiežius Benediktas XVI, bent teoriškai, galėtų nuspręsti savo Pirmtako beatifikacijos bylos atveju nesilaikyti numatytos kanoninės procedūros ir paskelbti Jono Paulių II palaimintuoju kad ir tuoj pat. Tačiau nei iš Popiežiaus lūpų, nei iš Vatikano tikrai neteko girdėti jokių užuominų apie tariamą procedūros nesilaikymą ir beatifikacijos paankstinimą.

Kaip žinoma, balandžio antrąją buvo užbaigta diecezinė Jono Pauliaus II beatifikacijos bylos dalis, kuri vyko nuo 2005 metų birželio 28 dienos, vadinasi beveik dvejus metus. Dabar iš Romos vyskupijos visa sukaupta medžiaga apie Jono Pauliaus II gyvenimo šventumą ir dorybes bus iš naujo atidžiai nagrinėjama Šventųjų skelbimo kongregacijoje. Pagal šiuo metu galiojančias šventųjų skelbimo taisykles, beatifikacijai reikia įrodyti bent vieną Dievo Tarno užtarimu įvykusį stebuklą. Spauda pastarosiomis dienomis daug rašė apie stebuklingai pagijusią seserį vienuolę iš Prancūzijos. Tačiau ir šiuo atveju kol kas galima kalbėti tik apie „tariamą“ arba „spėjamą“ stebuklą. Tikru stebuklu šį pagijimą gali paskelbti tik Šventųjų skelbimo kongregacija. O tam irgi reikia laiko. Reikia susipažinti su gydytojų, kurie sekė sesers vienuolės ligos istoriją liudijimais. Reikia, kad specialiai sudaryta gydytojų ir teologų komisiją patvirtintų, kad būta tikros ligos ir būta medicinos nepaaiškinamo tikro pagijimo. Šiam tyrimui reikia laiko.

Kalbant apie šventuosius ir palaimintuosius nederėtų užmiršti svarbiausio dalyko: ne Šventųjų skelbimo kongregacija nusprendžia kas yra ar kas nėra šventas. Ne šventojo ar palaimintojo titulo turėjimas lemia priklausymą dangiškajai šventųjų bendruomenei. Šitie titulai reiškia, jog Bažnyčia kai kuriuos iš šio pasaulio į amžinąją šlovę iškeliavusius krikščionis siūlo sektinais pavyzd˛iais žemėje gyvenantiems krikščionims. Ir jei Bažnyčia, kurį nors prieš mus gyvenusį krikščionį nori paskelbti tokiu sektinu pavyzdžiu, prieš tai atlieka tyrimą, kad nebūtų nė šešėlio abejonių dėl tų pavyzdingaisiais paskelbtųjų šventumo. Tad beatifikacijos ir kanonizacijos procesą turėtume pirmiausiai laikyti ne šventumo įrodymu, bet viešojo kulto patvirtinimu.

Bažnyčia nekantriai laukia Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju. Tai dar kartą patvirtino pirmadienio pavakare jo mirties antrųjų metinių proga aukotų Mišių metų maldininkų minioje skambėję šūkiai „santo subito“. Tarsi atsiliepdamas į juos ir popiežius Benediktas XVI homilijoje sakė: „girdime Jono Pauliaus II balsą šventųjų bendrijoje. Esame tikri, kad iš Tėvo namų jis lydi pasaulyje keliaujančią Bažnyčią“. Ir net jei beatifikacijos byla, vykdama įprastine tvarka, dar turėtų užtrukti, tai laukimas neprieštaraus tam jau ne kartą viešai išsakytam ir daugumos tikinčiųjų, ir paties Popiežiaus įsitikinimui. (jm)