Jono Pauliaus II mirties antrosios metinės. Beatifikacijos bylos diecezinio etapo
pabaiga.
Šv. Petro bazilika Vatikane nuo pat ankstyvo pirmadienio ryto per visą dieną buvo
tarsi apgulties stovyje: ilgiausia eilė žmonių valandas kantriai laukė, kad tik galėtų
priartėti prie Dievo tarno Jono Pauliaus II kapo bazilikos grotose. Jose, prie Dievo
tarno kapo šiandien, pirmadienį, pasimelsti prieinančiųjų nesibaigianti virtinė priminė
didžiulę žmonių minią, 2005 metų balandžio mėnesio pradžioje „užgriuvusią“ Romos
miestą ir Vatikaną atiduoti paskutinę pagarbą mirusiam popiežiui Jonui Pauliui II.
Jonas Paulius II mirė 2005 metų balandžio 2 d.
Pirmąsias mišias prie Dievo
tarno Jono Pauliaus II kapo jo mirties antrųjų metinių dieną aukojo trys Lenkijos
kardinolai - ilgametis ištikimasis sekretorius, dabar Krokuvos kardinolas Dzivišas,
jo pirmtakas Vavelyje kardinolas Macharskis ir iš Lietuvos kilęs Vroclavo emeritas
Gulbinovičius.
Mišių, kurias su kardinolais koncelebravo kiti lenkų vyskupai
ir kelios dešimtys kunigų, įvade kardinolas Dzivišas pasakė trumpą kalbą apie Jono
Pauliaus II šventumą. Per pirmąsias mirties metines buvo galima akivaizdžiai įsisąmoninti,
kokia didžiulė dovana Bažnyčios gyvenimui buvo Jonas Paulius II. Gi šiemet, sukakus
antrosioms mirties metinėms ir pasibaigus dieceziniam beatifikacijos proceso etapui,
galime dėkoti Dievui už Jono Pauliaus II šventumo dovaną.
Vidudienį, Šv. Jono
Laterano bazilikoje surengtame posėdyje buvo užbaigtas Romos vyskupijos 2005 m. birželio
28 d., pradėtas vyskupijos tyrimas dėl Karolio Vojtylos – Jono Pauliaus II - gyvenimo,
dorybių ir šventumo. Tuomet, 2005 metais, byla buvo pradėta popiežiui Benediktui XVI
padarius išimtį, t.y. jam leidus bylos tyrimą pradėti nelaukiant beatifikacijos taisyklėse
numatyto penkerių metų termino. Popiežius Benediktas XVI leido paankstinti bylos tyrimą
atsižvelgdamas į daugelio nusistatymą Bažnyčioje dėl Jono Pauliaus II šventumo. Beje,
dar Jono Pauliaus II laidotuvių dieną per gedulingas apeigas Šv. Petro aikštėje daugelis
garsiai prašė Joną Paulių II šventuoju skelbti tuoj pat.
Šiandien niekas negali
pasakyti, kada bus užbaigtas pirmasis šventumo bylos tarpsnis, t.y. kada Jonas Paulius
II bus skelbiamas palaimintuoju.
Pirmadienį, Šv. Jono Laterano bazilikoje
surengtame iškilmingame Romos vyskupijos tribunolo posėdyje, Dievo tarno Jono Pauliaus
II Šventumo bylos postulatorius, prel. Slavomiras Oder paskelbė apie bylos dokumentų
dėl popiežiaus Vojtylos gyvenimo ir dorybių ir visų stebuklų perdavimą Šventųjų skelbimo
kongregacijai. Iškilmingame posėdyje Laterano bazilikoje dalyvavo dešimtys kardinolų,
vyskupų, kunigų ir tūkstančiai pasauliečių, kurių didžioji dalis, dėl vietos stokos,
užpildė bazilikos prieigas.
Posėdyje kalbą pasakęs Popiežiaus vikaras Romos
miestui kardinolas Camillo Ruini užbaigtos diecezinės bylos tyrimą pavadino entuziastingu.
Sąlytis su Jonu Pauliumi II yra tarsi neišsemiamas skatinimo gyventi pagal Evangeliją
šaltinis, - sakė kardinolas, kuris apžvelgė Karolio Vojtylos santykį su Dievu, pradedant
vaikystės Lenkijoje metais, jo gyvenimui būdingas maldos ir laisvės dimensijas.
Jono
Pauliaus II malda buvo itin gili ir asmeniška, bet drauge pilnutinai bažnytinė. Į
jį su užtarimų prašymais nuolat kreipdavosi šimtai žmonių. Jonas Paulius II prašančiųjų
laiškus laikydavo savo klaupto stalčiuje, kad jam jie būtų pasiekiami tuomet, kai
meldėsi.
Jonas Paulius II išklausydavo pašnekovų pastabas, priimdavo jų kritiką,
gerbdavo bendradarbių laisvę, bet žinojo, kad yra laisvas daryti sprendimus ir juos
darė, nors jie kartais dėl įvairiausių aplinkybių galėjo būti sunkūs. Vidinės laisvės
pojūtis jam kilo dėl troškimo vadovautis Evangelija ir siekti žmogaus gerovės. Didžioji
žinia pontifikato pradžioje „nebijokite“ kilo būtent iš šios vidinės laisvės jausmo,
maitinama tikėjimo, o istorijos bėgyje tapo užkrečiančiu išsireiškimu, kuris leido
išvaduoti Lenkiją ir ne tik Lenkiją iš baimės ir politinės, kultūrinės ir dvasinės
priklausomybės.