Popiežiaus žodžiai Atgailos pamaldose dalyvavusiam Romos jaunimui.

Kaip jau kalbėta vakar mūsų laidoje, ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI šv. Petro bazilikoje vadovavo Atgailos pamaldoms, kuriose dalyvavo Pasaulio jaunimo dieną pradedantis švęsti Romos vyskupijos jaunimas. Pamaldos, įskaitant ir individualias išpažinti, kurių klausė ir pats Popiežius, ir penkios dešimtys kunigų, truko beveik dvi su puse valandos.

Kiekvieno žmogaus širdis nori būti mylima, trokšta meilės, sakė popiežius Benediktas XVI ir savo homilijos prad˛ioje priminė ką Dievo Tarnas Jonas Paulius II rašė savo pirmojoje enciklikoje Redemptor hominis: „Žmogus negali gyventi be meilės. Žmogus pasidaro pats sau nebesuvokiama esybe ir jo gyvenimas nebetenka prasmės, jeigu jam neapsireiškia meilė, jei jis nesusitinka su meile, jei nepajunta jos ir kokiu nors būdu nepadaro jos sava, jeigu negali joje gyvai dalyvauti“. Juo labiau krikščionis negali gyventi be meilės,- kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Jei jo gyvenime nėra meilės, jis iš viso negali vadintis krikščioniu, nes, kaip pabrėžiau enciklikoje Deus caritas est, krikščionybė – tai ne etinis apsisprendimas ar idėjos pasirinkimas, bet susitikimas su Asmeniu, kuris atveria naujus akiračius ir suteikia gyvenimui lemtingą kryptį. Dievo meilė mums, prasidėjusi pasaulio sukūrimu, tapo regima Kryžiaus slėpinyje.

Krikšto sakramentu mes esame užgimę meilės gyvenimui. Tačiau kadangi šitas naujas gyvenimas nepanaikina mūsų žmogiškosios prigimties ir jos silpnumo, dėl to mums duota galimybė nuolat atsinaujinti Atgailos sakramentu.

Šiandien, kaip ir visais laikais, reikia nuolat atnaujinti mūsų gebėjimą mylėti brolius. Šiandienis mūsų susitikimas tebūna proga nuoširdžiai atverti širdis Dievo meilei,- linkėjo Popiežius jaunimui,- kad drįstume labiau mylėti savo šeimose, savo draugų ir bendraamžių aplinkoje, kad liudytume meilę taip pat ir tiems, kurie mus įskaudino. Meilės akiračiai neturi ribų. Meilės akiračiai – tai visas pasaulis. (jm)