Sekmadienio vidudienio malda

Pasibaigus vizitui Romos Casal del Marmo nepilnamečių pataisos namuose, grįžęs į Vatikaną, sekmadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI kartu su šv. Petro aikštėn susirinkusiais maldininkais kalbėjo Viešpaties Angelo maldą.

Šia proga sakytoje kalboje Šv. Tėvas priminė, kad šis ketvirtasis Gavėnios sekmadienis, pagal žodžio liturgijoje skambantį raginimą džiaugtis, vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Nors dar einame Gavėnios rimties ir atgailos keliu, tačiau jau matome artėjančias Velykas ir dėl to liturgija mus kviečia džiaugtis. Sekmadienio vidudienio kalboje Popiežius taip pat paminėjo prajusią savaitę paskelbtą posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Sacramentum Caritatis“, parengtą remiantis 2005 metų spalio mėnesį vykusio Vyskupų Sinodo išvadomis apie Eucharistiją – Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinį ir viršūnę. Šis dokumentas,- sakė Popiežius,- pratęsia Vatikano II Susirinkimo, o taip pat popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II skelbtą magisteriumą. Šis dokumentas taip pat pratęsia encikliką „Deus Caritas est“. Dėl to sąmoningai jo titulu parinkau šv. Tomo Akviniečio tvirtinimą, jog Eucharistija – tai pirmiausia meilės sakramentas. Nes iš tiesų, kai mes maitinamės Kristaus Kūnu ir Krauju, prisipildome jo meilės, kuri mums padaro pajėgiais aukotis mūsų broliams.

Galiausiai Popiežius paiminėjo pirmadienį švenčiamą Šventosios Šeimos tėvą šv. Juozapą. Meldžiu šio mano šventojo globėjo užtarimo,- sakė Popiežius,- kad Dievo tauta tikėdama, gyvendama ir švęsdama Eucharistiją, būtų kupina Kristaus meilės, kad skleistų šią meilę pasaulyje ir kad ji duotų džiaugsmo ir taikos vaisius visai žmonijai. (jm)