Popiežiškosios gyvybės akademijos deklaracija: sąžinė ir gyvybė.

Vasario antroje pusėje Vatikane vyko Popiežiškosios gyvybės akademijos kongresas, kuris buvo skirtas temai „Krikščioniška sąžinė ir teisės į gyvybę gynimas“. Šiomis dienomis buvo paskelbta kongreso baigiamoji deklaracija, kurią trumpai apžvelgsime.

Deklaracijoje rašoma, kad žmogaus sąžinės gelmėse glūdi įstatymas, kurio jis pats sau nėra davęs ir kuris jį kviečia daryti gera ir vengti blogo. Jei žmogus klausydamasis šio įstatymo daro jį atitinkančius laisvus ir sąmoningus pasirinkimus, tai jis realizuoja save kaip asmenį ir tuo pačiu kuria žmoniškesnę visuomenę.

Žmogui tenka atsakomybė ugdyti savo moralinę sąžinę nuolatinėmis pastangomis. Gyventi visada ieškant tiesos ir gėrio nėra lengva, tačiau įmanoma.

Krikščionio sąžinei tokiame kelyje padeda ir nuolatinis susitikimas su Dievo Žodžiu, išgyvenamas tikėjimo bendruomenės viduje, remiantis patikrintu Magisteriumo mokymu.

Problemos ir klausimai kaip jas vertint ir kaip elgtis yra konkretūs. Viena iš svarbiausių nūdienos problemų – tik iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet iš tiesų kultūriniu ir socialiniu požiūriu sudėtingas teisės į gyvybę klausimas, aktualus šeimos, politikos, medicinos sferose.

Ne paslaptis, kad daugybės krikščionių sąžinėse tvyro nežinojimas, kaip vertinti, pavyzdžiui, abortus. Kultūra, vadinamoji „autoriteto krizė“, individualizmas, ekstremalus racionalizmas yra krikščionį gaubianti aplinka, kurioje, viena vertus, jis turi gyventi ir orientuotis ir kuri, antra vertus, jį įtakoja, neretai išmušdama iš vėžių. Pakanka pateikti pavyzdį iš juridinės srities – veikiant stiprioms interesų grupėms yra kuriamos naujos juridinės normos, kurios numato teisės į gyvybę išimtis ir teigia, kad tų išimčių atvejais nėra jokios atsakomybės už teisės į gyvybę pažeidimą.

Tokiame kontekste padidėja krikščionių teisės dėl sąžinės motyvų atsisakyti dalyvauti jiems nepriimtinoje veikloje reikšmė, pvz., teisė gydytojui katalikui atsisakyti daryti abortą. Iškalbingai apie mūsų laikų tolerancijos ideologinį pobūdį sako tai, kad dažnai teisė dėl sąžinės motyvų yra nepalankiai vertinama, šioje srityje apie „išimtis“ vengiama kalbėt.

Šitokia padėtis iš krikščionių reikalauja drąsos ir ryžto kovoti su pasikėsinimais į gyvybę, į gyvenimo dovaną, be kurios neįsivaizduojamos kitos teisės. (rk)