Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Apaštališkosios Penitenciarijos
kasmet rengiamų kursų nuodėmklausiams dalyviais. Šiuose jau prieš penkiolika metų
pradėtuose reguliariai rengti kursuose dalyvauja Romoje studijuojantys jauni kunigai
arba kunigystės sakramentą greit priimsiantys vyresniųjų seminarijos kursų klierikai.
Šiemetinius kursų dalyvių buvo beveik šeši šimtai.
Šiandienis mūsų susitikimas,-
kreipėsi Popiežius į audiencijos dalyvius,- man suteikia puikią progą drauge su jumis
pamąstyti apie Atgailos sakramento svarbą šiais mūsų laikais ir priminti kunigų pareigą
gerai pasiruošti šiai svarbiai tarnystei, kuri privalo būti uoliai ir ištikimai vykdoma
Dievo garbei ir jo tautos narių šventumui. Atgailos sakramentas – tai viena svarbiausių
ir kilniausių tarnysčių, kurias kunigas vykdo „in persona Christi“. Šios tarnystės
dėka tampa regima Dievo meilė, kurios pilnatvę atskiedė Jėzus Kristus.
Dievas
yra meilė – šiuose paprastuose evangelisto Jono žodžiuose telpa visas Dieviškosios
Trejybės slėpinys. Visiems mums reikia numalšinti troškulį prie neišsenkančio Dievo
meilės šaltinio. Tik šitaip įmanoma susitaikinti su Dievu, su kitais žmonėmis ir su
mumis pačiais. Tik iš šito dvasinio šaltinio, kuris yra Kristaus Kryžiaus slėpinys,
galime pasisemti jėgų, reikalingų nuolatinei kovai su blogiu ir nuodėme, kuri mus
neišvengiamai lydi visoje mūsų žemiškoje kelionėje.
Taip pat ir šiandien pasaulis
yra kupinas tų prieštaravimų, kuriuos labai tiksliai nurodė jau Vatikano II Susirinkimo
Tėvai: matome žmoniją, kuri nori būti savarankiška, kurioje daugelis įsivaizduoja
galį ir be Dievo gerai gyventi, tačiau tuo pat metu matome ir daugybę žmonių dramatiškai
pasmerktų egzistencinei tuštumai, matome daugybę smurto, matome žmones, kuriuos ir
dabartinėje komunikacijos eroje slegia vienatvė. Vienu žodžiu, šiandien nuodėmės sąvoka
tarsi išnykusi, bet žymiai padidėję kaltumo kompleksai. Kas gi kitas išvaduos žmonių
širdis iš mirties jungo, jei ne Tasai, kuris mirdamas savąja dieviškąja meile visiems
laikams nugalėjo blogio jėgą? Kunigas, Išpažinties sakramente, yra šitos gailestingosios
Dievo meilės įrankis.
Kiekvienas Naujojo Testamento puslapis kalba apie Kristuje
regimą Dievo meilę. Jėzus bendrauja su nusidėjėliais ir kartu su jais valgo. Jėzus
autoritetingai sako: žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos! Arba kitoje vietoje: Ne
sveikiesiems reikia gydytojo, bet nusidėjėliams. Aš atėjau šaukti į atgailą nusidėjėlių.
Nuodėmklausio pareiga – taip padėti žmogui išgyventi Dievo meilę, kad jis pasijustų
kaip Paulius kelyje į Damaską. Kunigas, Susitaikinimo sakramento tarnas, nė akimirkai
teneužmiršta, jog jo pareiga savo žodžiais, savo laikysena bendraujant su penitentu,
liudyti gailestingąją Dievo meilę. Kaip palyginimo apie sūnų palaidūną tėvas, jis
teištiesia rankas atgailaujančiam žmogui, tepadeda jam atsikelti, tepadeda jam pasiryžti
daugiau neiti į kompromisus su blogio, tepadeda drąsiai žengti į evangelinį tobulumą
bedančiu keliu. (jm)