Antrasis Gavėnios pamokslas: Palaiminti romieji.

Popiežius Benediktas XVI, kartu su Romos Kurija, penktadienio rytą klausėsi antrojo Gavėnios pamokslo. Penktadienį prieš savaitę pirmajame Gavėnios pamoksle komentavęs Kristaus žodžius: „Palaiminti tyraširdžiai“, šį kartą Popiežiaus namų pamokslininkas tėvas Raniero Cantalamessa kalbėjo apie kitą Kalno pamokslo palaiminimą: „Palaiminti romieji, jie paveldės žemę“.

Pirmiausia pamokslininkas atkreipė dėmesį į paties termino „romieji“ sudėtingumą ir jo sukeltas problemas Naujojo Testamento vertėjams. Idant suprastume, kas yra tie „romieji“, kuriuos Kristus vadina palaimintais, pasižiūrėkime kaip graikiško Naujojo Testamento teksto žodis „praeis“ verčiamas į šiuolaikine kalbas. Itališkame ir ispaniškame vertimuose labiau akcentuotas nuolankumas, prancūziškame – švelnumas ar tiesiog „saldumas“, vokiškai „romieji“ dažnai verčiami kaip „beginkliai“, angliškai – kaip „gero, švelnaus būdo“ žmonės. Dar kitomis kalbomis labiau paryškinamas kantrumo arba nuolankumo aspektas. Nors šie vertimai, atskirai paimti, pabrėžia skirtingus aspektus, tačiau jie atspindi tą vertybę, kurią nuo pat pradžių brangino krikščionių bendruomenė ir kurios vykdymo gyvenime tobulą pavyzdį matė pačiame Jėzuje Kristuje. „Romusis“ yra Jėzus. Jis tą romumą, tą nuolankumą, švelnumą ir kantrumą įkūnijo savo asmenyje ir savo kryžiaus auka davė aukščiausią šios vertybės liudijimą.

Savo pamoksle tėvas Cantalamessa pateikė taip pat dvi viena kitai prieštaraujančias romumo vertybės nekrikščioniškas interpretacijas – vieną pozityvią, kurią mums paliko Ghandi, kitą negatyvią, kurios autorius Nietzsche.

Ghandi, nors nebuvo krikščionis, neslėpė savo pagarbos Jėzaus asmeniui bei mokymui. Kalno pamokslo palaimimai būtų svarbūs ir vertingi, net jei Jėzus nebūtų egzistavęs,- sakė Ghandi. Pagaliau ir Ghandžio nesmurtinės kovos pavyzdys iš tiesų turi daug bendra su krikščionišku mokymu. Vis dėlto Jėzaus asmuo ir jo kryžiaus auka romumo vertybę iškelia į neprilygstamas aukštumas.

Nietzsche – priešingai. Jam romumas, Jėzaus raginimas atskuti kitą skruostą – tai vergų moralė. Tačiau čia,- kalbėjo tėvas Cantalamessa,- ir glūdi krikščionybės pranašumas prieš pagonybę. Labai paprasta sakyti, kad kas galingesnis, tas ir teisingesnis. Iš žmonijos istorijos žinome daug pavyzdžių kaip tragiškai ta jėgos teisė buvo vykdoma. Prisiminkime, kad ir nacistinę ideologiją, kuriai, beje, Nietzsche’ės filosofija nebuvo svetima. Kristus sujaukia ir apverčia aukštyn kojomis šitą pasaulio galingųjų logiką. Krikščionybėje ne silpnasis aukojamas stipriojo labui, bet stiprusis pats aukojasi vardan silpnųjų. (jm)