2007-03-09 19:09:24

Viešpaties malonės metai Ganos Respublikoje


Antradienį sukako 50 Ganos Respublikos nepriklausomybės metinės. Vakarų Afrikos valstybė Gana, ankščiau buvusi britų Aukso kranto kolonija, buvo pirmoji iš kolonijinio valdymo išsivadavusi subsaharinės Afrikos valstybė.

Pranešdamas savo tautiečiams apie buvusios britų Aukso kranto kolonijos išlaisvinimą 1957 metų kovo 6, tuometinis ministras pirmininkas Kwame Nkrumah kalbėjo: „Jūsų numylėtas kraštas yra laisvas visiems laikams. Baigėsi ilga kova ir mūsų kraštas atrado prarastą laisvę. Nuo šio momento nebesame kolonizuota tauta“ ir pridūrė: „visas pasaulis mus stebi.“

Penkiasdešimties metų perspektyvoje ryškėja premjero Kwame Nkrumah vaidmuo ne tik Ganos, bet visos likusios Afrikos išsivadavimui ir žemyno vienijimosi procesui. Būtent jis programiniame veikale „Afrikai būtina vienytis“ apibrėžė žemyno vienijimosi neišvengiamumą. Beveik neginčijama, jog Kwame Nkrumah pradėtas panafrikietiškas kursas padėjo 1963 metais įkurti Afrikos vienybės organizaciją, 2003 metais tapusią Afrikos Sąjunga.

Praėjus trejiems metams po išsivadavimo, 1960 metų liepos 1, Gana tapo Respublika. 1960-ieji ženklina dar vieną svarbų įvykį ne vien Ganos Respublikos, bet visos Bažnyčios Afrikoje istorijoje: į Ganos Cape Coast katalikų arkivyskupijos sostą iškilmingai įžengė pirmas diecezinis ordinaras afrikietis, arkivyskupas John Kojo Ammisah.

Bažnyčia Ganoje Ganos nepriklausomybės auksinio jubiliejaus proga 2007 paskelbė „Viešpaties malonės metais“. Krašto vyskupai pasiūlė visų vyskupijų ir parapijų tikintiesiems, pagal biblinį paprotį, suteikti jubiliejinius bruožus šių metų liturginėms apeigoms, teikiant sakramentus ir švenčiant didžiąsias iškilmes.

Sekmadienį buvo surengti pagrindiniai Bažnyčios Ganoje krašto nepriklausomybės jubiliejui skirti renginiai. Vyskupai kvietė visus tikinčiuosius vardan krašto gerovės gausiai dalyvauti Mišiose ir tarpreliginėse pamaldose už nepriklausomą tėvynę. Katalikiškų apeigų metu buvo atnaujintas Ganos Respublikos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai ir Švč. Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai aktas. (sk)







All the contents on this site are copyrighted ©.