Pijorų įkūrėjo gimimo 450 metinės

Šiemet sukanka 450 metų nuo garsiojo švietėjo ir jaunimo auklėtojo šv. Juozapo Kalasanto gimimo. Jo įkurta pijorų vienuolija nuo septynioliktojo iki devynioliktojo amžiaus veikė ir Lietuvoje.

Juozapas Kalantas (José de Calasanz) gimė 1557 metų liepos 31 dieną Ispanijos Huesca vyskupijoje. Kaip sako dabartinis pijorų vienuolijos vadovas tėvas Jesus Maria Lecea, jų šventasis steigėjas gimė tam, kad būtų auklėtojas ir švietėjas. Šios misijos jis ėmėsi nuo pat jaunystės. Šio troškimo vedamas jis tapo kunigu. Savo gimtinėje nesulaukęs didesnio pritarimo, jis išvyko į Romą ir apsigyvenęs vargingame Užupio rajone, ėmėsi skurstančių šeimų vaikų švietimo ir krikščioniško auklėjimo. Jis buvo įsitikinę, kad išsilavinimas, nepriklausomai nuo laiko dvasios ir gyvenimo aplinkybių, visuomet yra tvirčiausias žmogiško orumo garantas. Ne visiems patiko Juozapo Kalasanto sumanymas steigti liaudies mokyklas. Nepatiko ir kiti dalykai, tarkim, jo bičiulystė su ano laiko dvasiai nelabai suprantamas idėjas skelbusiu Galilėjumi. Vis dėlto, savo ištverme ir greit pasirodžiusiais švietėjiškos veiklos rezultatais, Juozapas Kalasantas laimėjo vis didėjantį pritarimą. Plito taip pat jo steigiamų liaudies mokyklų tinklas. Ilgainiui iš mokyklose dirbančių Juozapo Kalasanto pagalbininkų susiformavo nauja kunigų kongregacija, kuri 1617 metais gavusi popiežiaus Pijaus V pritarimą, pasivadino - Ordo Clericorum Regularium Pauperum Matris Dei Scholarum Piarum, kas išvertus iš lotynų kalbos reiškia: Pamaldžiųjų mokyklų Dievo Motinos regulinių kunigų vienuolija, paprastai vadinama tiesiog pijorais. Pasak Bažnyčios istoriko Ludwigo von Pastoro, 1597 metais Juozapo Kalasanto įkurta pirma mokykla buvo visos Europos mastu pirma nemokama liaudies švietimo institucija. Pijorų steigėjas mirė Romoje 1648 metų rugpjūčio 25 dieną. 1767 metais buvo paskelbtas šventuoju. Popiežius Pijus XII 1948 metais minint šv. Juozapo Kalasanto mirties 300 metų jubiliejų, jį paskelbė visų liaudies mokyklų dangiškuoju globėju.

Šiuo metu pijorų kongregacijai priklauso 1421 narys. Visi jie dirba mokyklose 32 pasaulio šalyse.

Kaip minėta, pijorų pėdsakų yra ir Lietuvoje, nors jų veikla, carinės Rusijos valdžios sprendimu, Lietuvoje buvo nutraukta prieš pusantro šimto metų.

Kaip rašo Rūta Janonienė prieš keletą metų išleistame vadove „Lietuvos vienuolynai“, į Lietuvą pijorai atsikėlė iš Lenkijos, kur juos įkurdino Vladislovas Vaza, 1641 m. prašęs patį ordino įkūrėją atsiųsti pijorus mokykloms. 1665 m. įsteigta Lenkijos pijorų provincija, o 1695 m. Lietuvos viceprovincija. Padidėjus namų ir vienuolių skaičiui, 1736 m. įkurta Lietuvos provincija. Prie visų pijorų vienuolynų veikė kolegijos, o rezidencijose - bent pradžios mokyklos.

Vadove minimi ir du kitados pijorams priklausę architektūros paminklai: Dūkštų Šv. Onos bažnyčia, priklausiusi pijorams nuo aštuonioliktojo amžiaus vidurio iki vienuolijos veiklos Lietuvoje panaikinimo devynioliktojo viduryje. Visą tą laiką prie bažnyčios veikė ir mokykla. Pijorams priklausė ir aštuonioliktojo amžiaus pradžioje statyta Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia. Be kita ko, Panevėžio pijorų kolegijos mokinys buvo Vilniaus katedros statytojas Laurynas Gucevičius. (jm)