Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) kongresas Romoje
Romos sutarties, kuria 1957 kovo 25 dieną šešios valstybės įsteigė Europos Ekonominę
Bendriją (EEB) – dabartinės Europos Sąjungos (ES) pirmtakę, 50 metų sukakties paminėjimo
proga Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (toliau - COMECE) Romoje rengia kongresą,
skirtą tai sukakčiai pasiruošti.
Kongresui pasibaigus numatyta paskelbti deklaraciją,
kurioje būtų įvardytos bendro Europos projekto, taip, kaip jį mato COMECE kongreso
dalyviai, vertybės. Ši deklaracija bus skirta Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių
vadovų susirinkimui, vyksiančiame kovo 24-25 dienomis Berlyne.
Šiuo metu Europos
Sąjungos tarybai vadovaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog šia
proga ketinama paskelbti „Berlyno deklaraciją“, kurioje bus pabrėžta, jog bendros
Europos projekto sėkmė ir stiprybė remiasi bendromis vertybėmis. Tai bus tikrai reikšmingas
įvykis, nes iki šiol į aukščiausią diskusijų lygį būdavo iškeliami ekonominiai ir
politiniai klausimai, vertybinę dimensiją paliekant kiek nuošalyje, nors būtent vertybės
orientuoja politiką. COMECE kongreso pareiškimas sieks prisidėti prie pastangų sužadinti
ar atnaujinti dėmesį Europos Sąjungos vertybėms.
COMECE kongrese Romoje dalyvaus
23 paskirų Europos Sąjungos valstybių vyskupų konferencijų delegacijos ir daugybė
įvairių krikščioniškų ar krikščioniškomis vertybėmis besiremiančių ir vienaip ar kitaip
su Europos Sąjunga susijusių organizacijų atstovų, pakviestų politikų ir kitų krikščioniškų
konfesijų narių. Bendras dalyvių skaičius siekia 400.
Tačiau kas bus minima
Europos Sąjungos valstybėse per Romos sutarties 50 metų sukaktį? Visų pirma, tai taika
ir stabilumas Europos valstybių tarpusavio santykiuose. Bent kiek susipažinę su I
ir II Pasauliniais, tačiau labiausiai Europos tautas nusiaubusiais karais aiškiai
supranta koks neįkainojamas gėris yra taika. Tai demokratijos ir laisvės bei sienų
griuvimo penkiasdešimtmečio sukaktis, tiesa, labiau senosioms Europos Sąjungos šalims.
Bet ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių piliečiai paragavo ir įvertino, pavz., ypač
akivaizdžios judėjimo laisvės, ypač tie, kurie gerai atsimena dar ne taip seniai buvusius
suvaržymus, nors dar svarbiau buvo laisvės nuo sovietinio režimo ideologijos įgijimas.
Galiausiai, Europos Sąjunga yra vis intensyvėjančių ekonominių mainų, tad ir piliečių
gerovės bei darbo vietų augimo vieta.
Visas šias bendros Europos projekto teigiamas
savybes iš esmės pripažino ir jų realizavimą rėmė tiek Šventasis Sostas, tiek nacionalinės
Bažnyčios, nors buvo ir yra nesutarimų dėl paskirų detalių. Popiežiai bendros Europos
projektą suvokė kaip nepaprastą galimybę Europos tautoms susitaikyti ir susivienyti,
atsikratant agresyvaus nacionalizmo ir tampant daugelio bei vienas kitą gerbiančių
centrų sąjunga.
Tačiau Bažnyčios vadovai visada pabrėžė, jog Europos Sąjungos
tvirtumas slypi ne ekonominiuose mainuose ar politikos koordinacijoje, bet bendrose
vertybėse. Iš pastarųjų centrinis vaidmuo tenka asmens orumui. Bažnyčios įsitikinimu,
jei mokslas, ekonomika ir politika nebus orientuojami į asmenį, tai ankščiau ar vėliau
degraduos, taps beprasmiški. Kitas Bažnyčiai ypač rūpimas aspektas – tiek privačios,
tiek viešos religinės dimensijos pripažinimas Europos Sąjungos erdvėje. Plačiau Bažnyčios
viziją galima suvokti susipažinus su jos socialine doktrina, ypač su bendrojo gėrio,
solidarumo ir subsidiarumo (papildomumo) sąvokomis bei principais. (rk)