Indonezijos kariuomenės ofenzyva privertė kelis tūkstančius Vakarų Papuos gyventojų
slapstytis miškuose, bet dabar pabėgėliams gresia humanitarinė katastrofa, nes yra
maliariją sukeliančioje aplinkoje ir jiems trūksta maisto. Apie Vakarų Papuos gyventojus
ištikusius sunkumus pasakoja Tautų evangelizavimo kongregacijos žinioje veikianti
katalikų naujienų agentūra „Fides“.
Agentūra cituoja Indonezijos Puncak Jaya
apskrityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovus. Pagal turimas žinias,
Indonezijos kariuomenė surengė ofenzyva pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis. Karinę
ataką išprovokavo Laisvos Papuos Organizacijos (Organisasi Papua Maerdeka) vėliavos
iškėlimas. Ši negausi vietinių gyventojų organizacija siekia išsikovoti Papuos nepriklausomybę
nuo Indonezijos. Vakarų Papuą Indonezija prisijungė 1969 metais.
Katalikiškos
ir žmogaus teisių organizacijos mano, jog Naujosios Gvinėjos salos vakarinėje dalyje
kilęs humanitarinės krizės pavojus yra rimtas. Manoma, kad po naujos karinės ofenzyvos
į miškus pabėgo per penkis tūkstančius Papuos gyventojų.
Konfliktas su Indonezija
dėl Vakarų Papuos laisvės tęsiasi kelis dešimtmečius, bet yra retai prisimenamas.
Ginkluotuose veiksmuose nuo 1969 metų žuvo per šimtą tūkstančių žmonių. Konflikto
neišsprendė Džakartos pravestos derybos dėl dalinės savivaldybės pripažinimo. Nutraukusi
nepavykusius pokalbius, Indonezijos valdžia pradėjo karinę ofenzyvą, kuria siekia
eliminuoti separatistinį judėjimą.
Džakartos valdžios remiami ateiviai iš
Javos salos savanaudiškai naudoja Papua regiono žemės turtus kaip auksą, sidabrą ir
varį, kerta miškus, kolonizuoja, sukeldami grėsmę Vakarų Papuos ekologijos pusiausvyrai
ir daugiau kaip 300 čiabuvių tautelių egzistencijai. (sk)