Popiežius susitiko su Romos didžiųjų bazilikų nuodėmklausiais.

Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė aštuonias dešimtis Romos didžiųjų bazilikų nuodėmklausių.

Skirtingai negu parapijų bažnyčiose, kur, išskyrus palyginti retas išimtis, išpažinčių klausoma tik prieš Mišias arba jų metu, dažniausiai tik šventadieniais, keturiose didžiosiose vadinamosiose Popiežiškosiose Romos bazilikose – Šv. Petro, Šv. Pauliaus už miesto sienų, Šv. Jono Laterane ir Didžiojoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje išpažinčių klausoma kasdien nuo ryto iki vėlyvo popiečio. Į šias bazilikas užsukantys maldininkai iš viso pasaulio išpažintį gali atlikti visomis pagrindinėmis kalbomis. Paprastai šiose bazilikose klausyklose budi keli, o kartais ir keliolika kunigų.

Atgailos sakramentas, toks svarbus kiekvieno krikščionio gyvenime, sudabartina ir padaro veiksmingą Kristaus išganymo slėpinį. Bažnyčios vardu suteikiamu išrišimu, nuodėmklausys tampa malonės stebuklo tarpininku,- sakė Popiežius Romos didžiųjų bazilikų nuodėmklausiams. Šiame vidinio atsinaujinimo procese nuodėmklausys nėra pasyvus stebėtojas, bet yra „persona dramatis“, yra aktyvus Dievo gailestingumo įrankis. Dėl to labai svarbu, kad greta dvasinio ir sielovadinio jautrumo, jis turėtų gerą teologinį, moralinį ir pedagoginį pasirengimą, kuris yra būtinas siekiant suprasti nuodėmes išpažįstantį žmogų. Nuodėmklausys taip pat privalo būti susipažinęs su socialiniu, kultūriniu ir profesiniu kontekstu, kuriam priklauso išpažinties einantys žmonės. Tačiau labiau už viską reikia nuolat žinoti, kad nuodėmklausys atlieka dvasinę tarnystę, kuriai greta žmogiškos išminties ir teologinio pasirengimo, būtinas gilus dvasingumas, palaikomas nuolatinio maldos ryšio su Kristum – Mokytoju ir Išganytoju. (jm)