Kongo vyskupai kviečia AIDS ligonius neatitolti nuo Bažnyčios, o tikinčiųjų bendruomenės
– nuo AIDS aukų
Visą praėjusią savaitę vyko Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) vyskupų sesija, kurioje
buvo aptarta visa eilė temų. Kongo vyskupai išreiškė savo susirūpinimą dėl ginkluotų
susirėmimų šalies viduje tarp konkuruojančių partijų ir ta proga pabrėžė vienos policijos
ir vienos kariuomenės būtinybę taikai. Daugelio ginkluotų grupių, ginančių skirtingus
interesus ir požiūrius, egzistavimas kainuoja daug žmonių gyvybių. Vyskupai pabrėžė
asmens ir demokratijos vertę, paragino valdančiuosius padaryt Kongą atviru Afrikai
ir pasauliui, rūpintis švietimo reforma ir visos valstybės, o ne kurios nors grupės
interesais. Taip pat būtina veikti socialinės santarvės labui. Vidinių konfliktų paženklintam
Kongui reikia susitaikymo, abipusio atleidimo ir teisingumo. Ganytojai užsiminė apie
naują valstybės ir Bažnyčios santykių sutartį, mat šiuo metu vadovaujamasi jau pasenusiu
1906 metais pasirašytu paktu.
Po sesijos Kongo vyskupai paskelbė deklaraciją
apie kovą su AIDS. Joje pažymima, kad, apibendrinus visus duomenis, Konge šia liga
užsikrėtę apie 4,5 nuošimčiai populiacijos. Nors AIDS užsikrėsti galima per kraujo
perpylimą ar kitokį sąlytį su sergančiojo krauju, tačiau labiausiai ji plinta per
netvarkingus ir neatsakingus lytinius santykius už santuokos ribų. Taigi, ši epidemija
yra susijusi su moraline elgesio dimensija.
Su AIDS yra kovojama įvairiais
būdais, kuriuos būtų galima suskirstyti į dvi grupes: medicininius ir švietimo. Pirmoji
kovos su AIDS priemonių grupė apima gydymą vaistais, mitybą, o antroji – supažindinimą
su AIDS liga, jos plitimu bei vystimusi, higienos ir moralinės atsakomybės, atsakingo
lytinio gyvenimo santuokos ribose sąvokų paaiškinimą, tikintis, kad tai pasitarnaus
epidemijos prevencijai. Tačiau, pabrėžė vyskupai, tai neturi tapti sergančiųjų diskriminacija
ir jų atskyrimu nuo visuomenės, lygiai taip pat klaidinga šią ligą laikyti ir fatališkai
priimti kaip „Dievo rykštę“.
AIDS, anot vyskupų, turi tokį pat statusą kaip
ir kitos ligos – tuberkuliozė, maliarija, cholera. Ji žymi žmogaus būklės, žmogaus
kūno trapumą. Kaip per kitas, taip ir per šią ligą ligonis gali eiti kančios aukojimo,
atsivertimo ir Dievo malonės priėmimo keliu.
Bažnyčia į sergančiuosius AIDS,
kaip ir į kitus kenčiančiuosius, turi žvelgti su užuojauta, suprasti jų neviltį bei
kančias. Tikinčiųjų bendruomenė turi jiems parodyti krikščionišką meilę ir krikščionišką
viltį, kunigai suteikti dvasinę paramą.
„Mes tvirtiname, skelbiama vyskupų
deklaracijoje, kad AIDS nėra dieviška bausmė ar Dievo prakeikimas nusidėjusiai žmonijai.
Taip pat smerkiame tuos, kurie teigia, jog AIDS yra išgalvota liga, kaip ir tuos,
kurie mano, jog AIDS yra apkerėjimas, piktų dvasių užvaldymas ar panašiai. Smerkiame
bet kokias AIDS aukų diskriminacijos formas. Visi šie dalykai neatitinka tikėjimo
doktrinos ir įneša sumaištį į tikinčiųjų gyvenimą“.
Vyskupai, Bažnyčios Mokymo
šviesoje, priminė, kad efektyviausias būdas kovoti su AIDS yra skaistumo, savęs valdymo
ir santuokinės ištikimybės vertybės. Ganytojai pabrėžė, kad užsikrėtusiojo AIDS sąmoningas
lytinis susilaikymas ir skaistus gyvenimas, taip išvengiant galimybės perduoti ligą
kitam žmogui, yra pagarbos ir meilės artimui išraiška.
Todėl prezervatyvams
sakome „ne“, deklaruoja vyskupai. Prezervatyvai banalizuoja seksualumą, aptemdo žmogaus
lytiškumo prasmę, griauna emocinę bei dvasinę sveikatą ir vietoje to, kad stabdytų
epidemiją, tik skatina žmogaus egoizmą ir moralinę netvarką.
Vyskupai paragino
valstybės atsakingąsias institucijas pagerinti kovos prieš AIDS politiką, rūpintis
vaistų prieinamumu, informacijos, prevencijos ir AIDS diagnozės centrų steigimu. Visa
tai yra dalis platesnės problematikos. Taika ir skurdo mažinimas turi žengti žingsnis
į žingsnį su kova prieš AIDS. Galiausiai Kongo ganytojai kreipėsi į turtingas Šiaurės
pusrutulio valstybes, prašydami solidarumo rūpinantis veiksmingos vakcinos prieš AIDS
sukūrimu. (rk)