Seulo kardinolas pasidžiaugė derybų dėl Šiaurės Korėjoje branduolinės programos rezultatais

Susitarimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos padėjo išvengti katastrofos. Tai pažymėjo Pietų Korėjos sostinės Seulo kardinolas Cheong Jin-suk komentuodamas antradienį Pekine šešiašalėse derybose pasiektą susitarimą.

- Susitarimas leido išvengti neįsivaizduojamo dydžio katastrofos. Džiaugiamės susitarimu ir dėkojame Dievui bei šalims, sėkmingai užbaigusioms derybas, - pažymėjo kardinolas Nicholas Cheong Jin-suk Azijos katalikų naujienų agentūrai „Asianews“.

Šiaurės Korėjos režimas įsipareigojo per 60 dienų išjungti branduolinį reaktorių mainais už paramą energetikos srityje. Derybose dalyvavę Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, Jungtinių Valstijų, Japonijos, Kinijos ir Rusijos atstovai taip pat sutarė išbraukti Šiaurės Korėją iš teroristinių valstybių sąrašo.

Seulo arkivyskupas, kardinolas Cheong be kito ko kalbėjo, jog šalia šviesių susitarimo aspektų netrūkta tamsių. Pasak kardinolo, mainais už branduolinį nusiginklavimą gausimą milžinišką kiekį kuro Šiaurės Korėja pirmiausiai nukreips į krašto ginkluotąsias pajėgas. Kardinolas taip pat reiškė viltį, kad susitarimas atneš tam tikros apčiuopiamos naudos Šiaurės Korėjos gyventojams. Pietų Korėjos sostinės Seulo arkivyskupas kardinolas Cheong drauge yra Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano Apaštališkasis Administratorius.

Vatikano Radijo naujienų biuletenis „Radiogiornale“ susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo pavadino daug žadančiu po daugiau kaip 10 metų įtampos, tačiau virtualiu. Susitarimas yra vadinamas istoriniu tarptautinės diplomatijos pasiekimu, nors nėra žinomos susitarimo detalės. Jos dar pareikalaus nemenkų pastangų, - pareiškė Jungtinių Valstijų atstovas derybose Hill.

Tačiau susitarimas apskritai susilaukė teigiamo vertinimo, nes bene pirmą kartą buvo kalbama apie būdus kaip Korėjos pusiasalyje įkurti nuo branduolinio ginklo laisvą zoną. Šešiašalių derybų dalyviai pavedė penkioms darbo grupėms per ateinančias 30 dienų aptarti šį ir kitus neišspęstus klausimus dėl santykių normalizavimo tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų bei Šiaurės Korėjos ir Japonijos bei dėl ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo plėtojimo ir saugumo sutvirtinimo Azijos Šiaurės Rytuose. Jungtinės Amerikos Valstijos be to pažadėjo per mėnesį atšaukti Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas.

Abi Korėjos dar 1991 metais pasirašė Susitaikymo, nepuolimo ir nebranduolinės zonos įkūrimo sutartį. Tačiau Pchenjano tęsiama konfrontacinė politika, galop branduolinio ginklo sukūrimas ir išbandymas 2006 metais tik aštrino padėtį. Griežtas tarptautines sankcijas užsitraukusi komunistinė Šiaurės Korėja oficialiomis notomis net buvo pagrasinusi atsakomaisiais veiksmais jei bus bandoma pažeisti Šiaurės Korėjos suverenumo teises.

Tuo metu Korėjos Bažnyčia kiekviena proga karštai ragino abi Korėjas ir tarptautinę bendruomenę atsakingai išspręsti nuolat gilėjančią įtampą. Korėjos vyskupų konferencijos generalinė asamblėja dar 2006 metų spalį pažymėjo, jog Šiaurės Korėjos branduolinės programos ir ginklo bandymų sukeltą krizę bus galima išspręsti tik jei bus sudarytos sąlygos pilnutinai įgyvendinti 1991 metais abiejų Korėjų pasirašytą Susitaikymo, nepuolimo ir nebranduolinės zonos įkūrimo sutartį.

Nors abi Korėjos po 1953 metais pasibaigusio karo taikos sutarties nepasirašė ir todėl formaliai tebėra karo stovyje, Pietų Korėjos vyskupai priminė taikingus ryšius, pastaraisiais metais sėkmingai plėtotus tarp abiejų Korėjų.

„Taikingai plėtoti ryšiai leido abiem šalims viena kitą pažinti ne kaip priešą, o kaip vieną tautą. Į tai atsižvelgus, niekam neturi būti leidžiama trukdyti arba ardyti šį procesą, vedantį į Korėjos pusiasalio vienybę ir taiką“, - pažymėjo baigiamajame dokumente Korėjos vyskupų konferencijos generalinės asamblėjos dalyviai. (sk)