Prigimtinis moralinis įstatymas: visiems žmonėms bendra tiesa

Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Popiežiškajame Laterano universitete tema „Prigimtinis moralinis įstatymas: problemos ir perspektyvos“ vykusio kongreso dalyvius bei pats pateikė savo pastabas šiais klausimais.

Anot popiežiaus, mūsų laikais stebime nepaprastą žmogaus sugebėjimo iššifruoti materijos taisykles ir struktūras vystimąsi bei to nulemtą gamtos užvaldymą. Visi matome to privalumus, bet taip pat ir pavojų sunaikinti gamtą žmogaus veiklos galia. Yra ir kitas, mažiau matomas, tačiau tiek pat nerimo keliantis pavojus: metodas, kuris mums vis labiau leidžia pažinti racionalias materijos struktūras, tuo pat metu mus daro vis mažiau pajėgius pažinti to racionalumo šaltinį, kuriantį Protą. Sugebėjimas įžvelgti medžiagiškos būties dėsnius mus daro nebesugebančiais ižvelgti būtyje įrašytą etinę žinią, kurią tradicija vadina lex naturalis, prigimtiniu moraliniu įstatymu. Daugeliui šis išsireiškimas yra beveik nebesuprantamas, nes šiandien „gamtos“ sąvoka nebėra metafizinė, tik empirinė. Tai, kad gamta ar pati būtis nebeturi moralinio aspekto, lemia pasimetimo jausmą kasdieniuose pasirinkimuose, ypač jaunų žmonių, kurių pasirinkimai įtakos visą jų tolimesnį gyvenimą.

Todėl būtina skubiai iš naujo apsvarstyti prigimtinio įstatymo temą ir atskleisti jo visiems žmonėms bendrą tiesą. Šis įstatymas yra įrašytas į žmogaus širdį. Pats bendriausias ir plačiausias prigimtinio įstatymo principas yra „daryti gerą ir vengti blogo“. Šis principas yra betarpiškai akivaizdus kiekvienam. Iš jo išplaukia visi kiti siauresni principai, reguliuojantys etinį vertinimą apie kiekvieno pareigas ir teises. Pavyzdžiui, pagarbos žmogaus gyvenimui, nuo jo pačios pradžios iki pat natūralios pabaigos, principas, nes žmogaus gyvenimo gėris nėra žmogaus nuosavybė, o Dievo dovana. Kitas principas yra pareiga ieškoti tiesos, kuri yra sąlyga kiekvieno asmens subrendimui. Kitas pamatinis principas yra asmens laisvė, tačiau čia reikia prisiminti, kad žmogiška laisve visada yra dalijamasi su kitais, todėl aišku, kad harmonija tarp asmenų laisvių įmanoma tik visiems bendruose dalykuose: tiesoje apie žmogų, kas ir yra prigimtinis moralinis įstatymas.

Galima dar paminėti teisingumo poreikį, solidarumo lūkestį ir pagalbos gavimo iš kito žmogaus viltį. Visos šios vertybės nepriklauso nuo įstatymų leidėjų valios ir nuo valstybės pritarimo. Šios vertybės eina prieš kiekvieną juridinį įstatymą ir joks valdžios įstatymas negali jų anuliuoti.

Iš prigimtinio moralinio įstatymo išplaukia ne tik pamatinės teisės, bet ir etiniai imperatyvai, kuriuos reikia gerbti. Dabartinėje etikoje ir teisės filosofijoje yra plačiai paplitusi juridinio pozityvizmo doktrina, teigianti, jog įstatymai yra tik kompromisas tarp įvairių interesų, jog žmogaus teisės yra tik privačių interesų ir troškimų išraiška. Šito akivaizdoje reikia primininti, kad visi įstatymai yra galutinai pateisinami savo įsišaknijimu prigimtiniame įstatyme, žmoguje įrašytoje etinėje dimensijoje. Prigimtinis įstatymas yra vienintelis tikras pagrindas atsispirti prieš valdžios savivaliavimą, ideologijų manipuliacijas.

Žmogaus širdyje įrašyto įstatymo pažinimas skatina moralinę sąžinės pažangą. Šis pažangos skatinimas yra kiekvieno, bet ypač turinčiųjų atsakomybę už kitus pareiga. Be šios pažangos pažanga bet kokioje kitoje srityje nėra autentiška. Prigimtinis įstatymas yra paskutinioji instancija, kuri garantuoja laisvę ir pagarbą asmeniui.

Ne viskas, kas moksliškai yra įgyvendinama, yra etiškai leistina, pabrėžė popiežius Benediktas XVI, vėl grįždamas prie technikos temos. Jei žmogus tampa technikos ir eksperimentavimo objektu, tai rodo, kad silpnesnis asmuo buvo pajungtas stipresnio valiai. Negalima aklai pasitikėti technika, kaip vieninteliu progreso garantu. Jei kartu nebus laikomasi etikos kodekso, technikos progresas gali tūrėti baisias pasekmes. Todėl ypač svarbu, kad mokslo žmonės suprastų ir kitiems padėtų suprasti gilią atsakomybę už žmogų ir gamtą. Šiuo klausimu gali vaisingai dialoguoti tikintys ir netikintys, teologai, filosofai, juristai, mokslininkai ir įstatymų leidėjai. (rk)