Ekologinė krizė: reikia naujo atsakomybės jausmo

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo straipsnių, kurie kalba apie ekologinę krizę ir apie jos dramatiškas pasekmes, ypač apie klimato atšilimą ir vandens lygio kilimą. Visai neseniai nuskambėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos perspėjimas. Vasario 2 dieną ši komisija Paryžiuje pristatė politikams skirtą ataskaitą, atspindinčią didžiulio kolektyvinio darbo pasiektus rezultatus. Ją rengė per 600 autorių, peržiūrėjo antra tiek ekspertų, nekalbant apie dešimčių valstybių interesus atstovaujančius ekspertus.

Ataskaitoje beveik nebekeliama abejonių, kad klimato kaitą lemia žmogaus veikla. Jei prieš kelerius metus buvo dar daug tuo abejojančių, tai šiandien jau yra sukaupta pakankamai tai įrodančių duomenų. Ekspertai paragino politikus nebedelsti su sprendimų priėmimu. Scenarijus, kad klimato pokyčiai nulems socialinę ir politinę sumaištį, yra pakankamai realus.

Tuoj po Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos kongreso Paryžiuje įvyko kita tarptautinė konferencija, pavadinta „Žemės piliečiai“ ir skirta pasaulinės ekologinės politikos problemai. Joje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 60 valstybių, tarp jų aukščiausio rango valstybių pareigūnai, pasaulinio mąsto mokslininkai, didžiausių industrinių bendrovių vadovai ir ekologijos sektoriuje dirbančių tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Konferencijos rengėjai tūrėjo trejopą tikslą. Pirma, padėti politikams įsisąmoninti galimas tragiškas mūsų planetos ekologinės pusiausvyros degradavimo pasekmes ir parodyti būtinybę imtis rimtų problemos sprendimų. Antra, sudaryti ir pasiūlyti pirminį veiksmų planą. Trečia, iškelti naujos Jungtinių Tautų agentūros ekologijai idėją. Tokia agentūra būtų pajėgi koordinuoti ekologinę politiką pasauliniu lygiu, mat ekologinė krizė nepriklauso nuo vienos valstybės ir negali būti įveikta vienos valstybės jėgomis.

Konferencijos pranešėjai paminėjo daugybę konkrečių motyvų, kurie nebeleidžia atidėlioti sprendimų.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon užsiminė apie didėsiantį vandens trūkumą, derlingų žemių virtimą dykynėmis, biologinio skirtingumo mažėjimą. Visa tai gali padidinti ir taip jau niekaip neįveikiamą skurdą, nulemti naujus konfliktus. Juk ir šiandien netrūksta kruvinų konfliktų dėl naudojimosi vandens šaltiniais ir žemėmis.

Nobelio premijos laureatas chemijos srityje Mario Molina kalbėjo apie milijonams žmonių kenkiantį miestų užterštumą, smogą. Anot jo, žmonija negali sau leisti vardan trumpalaikės greitos urbanizacijos ir trumpalaikio ekonomikos augimo sukurti tokias problemas, kurios pakenks daugybei būsimų kartų. Reikia ieškoti naujų vystimosi modelių.

Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas Jeremy Rifkin išvardino kelis strateginius uždavinius, kuriuos būtina įgyvendinti artimiausiu laiku: 20 procentų padidinti energijos panaudojimo efektyvumą, 30 procentų sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio (lyginant su 1990 metų lygiu), kurti neteršiančias atsinaujinančių ar neišsenkančių energijos šaltinių technologijas, kurios iki 2020 metų suteiktų ketvirtadalį visos žmonijai reikalingos energijos. „Nafta jau yra praeitis“, sakė ekonomistas, taip pat pabrėžęs naujų idėjų, naujų modelių poreikį.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso paskelbė apie savo vadovaujamos institucijos rengiamą planą, pagal kurį Europos Sąjunga vienašališkai įsipareigotų iki 2020 sumažinti išmetamų dujų kiekį 20 procentų.

Kitas žinomas ekonomistas, britas Nicholas Stern, pabrėžė, kad teisingumas reikalauja, jog kovos su ekologine tarša pavyzdį parodytų turtingos industrinės valstybės – juk jos yra pagrindinės ekologinės krizės kaltininkės. Seras Stern anksčiau yra pateikęs raportą, kuriame teigiama, jog jei imsimės tinkamų priemonių dabar, tai ateityje klimato pokyčių neigiamos pasekmės kainuos 1 procentą pasaulio bendrojo vidaus produkto, jei priemonių nesiimsime – kainuos 5 procentus. Pavertus tuos procentus skaičiais, gautume tūkstančius milijardų dolerių.

Pranešimą konferencijoje skaitė ir ekumeninis patriarchas Baltramiejus, žinomas kaip aktyvus ekologinių diskusijų dalyvis. Patriarchas Baltramiejus pabrėžė, jog techninį atsaką į ekologijos krizę būtinai turi lydėti naujas atsakomybės jausmas dėl mūsų planetos ateities visose šalyse, visose tautose, visose religijose ir kultūrose. Pasak jo, ekologinė krizė yra susijusi su mentaliteto problema, su klaidinga idėja, kad žmogus ar žmonija su savo poreikiais gali atsiriboti nuo gamtos, nuo materialaus pasaulio. Galima būtų tarti, kad ekologinė krizė yra tokio mentaliteto pasekmė. Šiandien aiškiai matome egoistiško žmonijos poreikių tenkinimo liūdnas pasekmes. Patriarchas Baltramiejus pažymėjo, kad didžiosios religijos mūsų planetą regi kaip Dievo kūrimo darbą ir dovaną žmogui. Todėl jos, kartu su politikais ir mokslininkais, taipogi siekia kovoti, kad žmonijos egoizmas ir arogancija nesunaikintų šios dovanos ateities kartoms. (rk)