Tarpreliginis susitikimas Ženevoje

Kiekvienais metais katalikų Bažnyčios iniciatyva Ženevoje rengiamas tarpreliginis maldos už taiką susitikimas, į kurį kviečiami Ženevoje esančių tarptautinių institucijų ir diplomatinio korpuso nariai.

Toks susitikimas prieš kelias dienas buvo surengtas ir šiais metais, jame dalyvavo apie 400 įvairias religijas ir tikėjimus išpažįstančių žmonių.

Maldai vadovavo vietos vyskupas Bernard Genoud ir arkivyskupas Silvano Tomasi, apaštalinis nuncijus ir nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų organizacijoje bei kitose Ženevoje esančiose tarptautinėse institucijose.

Tarpreliginio susitikimo tema buvo pasirinktas popiežiaus Benedikto XVI laiškas 2007 metų Pasaulinei taikos dienai, kurio pavadinimas, primename, yra „Žmogaus asmuo, taikos širdis“.

Savo laiške Šventasis Tėvas pabrėžė du taikos aspektus: viena vertus, taika yra dovana, antra vertus, visiems tenkanti atsakomybė. Taika bus tikra, vaisinga tik tada, jei jos centre bus žmogus. Galima būtų pasakyti, kad jei taika yra išlaikoma dėl ekonominių ar kokių kitų interesų, dėl baimės ir jėgos, tai dar nėra ta pageidautina taika, apie kurią kalba popiežius, o tiesiog konflikto nebuvimas. Tikra taika yra taika tarp asmenų ir ji pasiekiama ne jėga ar įstatymais, tačiau pagarba, savitarpio supratimo ieškojimu, esant reikalui - atleidimu ir susitaikymu.

Savo kalboje arkivyskupas Silvano Tomasi pažymėjo, kad dalyvavimas tarpreliginiame susitikime savaime išreiškia visų dalyvių įsitikinimą, kad taika yra brangi dovana ir siektinas tikslas; atmetimą nuomonės, pagal kurią karas yra natūralus ir neišvengiamas. Iš kur gi toks pasitikėjimas žmogumi, klausė apaštalinis nuncijus, jei ne iš pamatinių religinių vertybių, leidžiančių suvokti žmogų kaip asmenį solidarų su kitais asmenimis, turintį pareigas ir teises, nepažeidžiamą statusą.

Arkivyskupas Tomasi patikslino, kad pasitikėti žmogumi, pasitikėti jo sugebėjimu taikai sugyventi su kitais asmenimis nereiškia būti naiviais. XXI amžiuje prievartos fenomenas yra akivaizdus. Jis taip pat labai sudėtingas, reikia visos tarptautinės bendruomenės pastangų, jei norima ją suvaldyti. Iškyla aibė konkrečių ir tikrai nelengvų užduočių: sumažinti skirtumą tarp turtingų ir skurdžių valstybių; padaryti galą civiliniams karams, terorizmui, ginkluotiems konfliktams; kontroliuoti ginklavimąsi bei ginklų prekybą; išginti prievartos garbinimą iš kultūros ir mentaliteto; gerbti ekologinę pusiausvyrą ir nepiktnaudžiauti eksploatuojant planetos teikiamas gėrybes. Neteisingumo situacijų panaikinimas yra viena iš svarbiausių taikos prielaidų.

Taika prasideda visų pirma kiekvieno žmogaus širdyje, po to seka taika valstybėje ir taika tarp valstybių. Visuose šiuose taikos lygiuose svarbiausia turi būti pagarba asmeniui, jo gyvenimui ir laisvėms, pakartojo arkivyskupas Tomasi. Taika turi būti aktyvi. Taika nėra tolerancija, suvokiama kaip pasyvus ir įstatymo privalomu padarytas kitų žmonių priėmimas. Patirtis rodo, kad tokia tolerancija paremta taika nėra ilgalaikė. Tik tikra pagarba, realus teisingumas leidžia vystytis dialogui ir dialogo dalyviams pasitikėti vienas kitu. Dialogas pasiekia aukščiausią tašką, jei jo dalyviai atskleidžia, kaip rašoma popiežiaus laiške Pasaulinės taikos dienos proga, kad „meilė yra didžiausias kiekvieno asmens pašaukimas“. (rk)