Penktadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI šv. Petro bazilikoje vadovavo ketvirtadienį
mirusio kardinolo Antonio Maria Javierre Ortas laidotuvių Mišioms.
Homilijoje
Šv. Tėvas atkreipė dėmesį į du liturginius sutapimus: kardinolas Javierre Ortas, salezietis,
mirė rytojaus dieną po saleziečių kongregacijos įkūrėjo šv. Jono Bosko šventės ir
dieną prieš Kristaus Paaukojimo šventę, kurios Žodžio liturgijoje skamba senelio Simeono
žodžiai: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti“.
Velionis
kardinolas, šv. Jono Bosko dvasinis sūnus, pradėdamas savo vienuolišką ir kunigišką
tarnystę svajojo vykdyti salezietiškąją charizmą ir atsidėti jaunimo švietimui ir
krikščioniškam ugdymui. Vis dėlto, Dievo Apvaizda jam skyrė kitą pašaukimą – akademinį
darbą ir tarnystę Romos Kurijoje. Popiežius labiausiai iškėlė tą kardinolo Javierre
Ortas gyvenimo laikotarpį, kuomet jis vadovavo Kulto ir Sakramentų kongregacijai.
„Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ – šie žodžiai, girdėti
Mišių Evangelijos skaitinyje, yra viso Jėzaus slėpinio sintezė. Šie žodžiai ypatingai
mus guodžia šią akimirką, kai meldžiamės už kunigą, kuriam Eucharistija buvo viso
jo gyvenimo ir visos tarnystės centras,- sakė popiežius kardinolo Antonio Maria Javierre
Ortas laidotuvių Mišių homilijoje. (jm)