Kristaus paaukojimo šventė, Grabnyčios

Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmagimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui. . . (Lk 22-23)

Vasario 2 dieną Bažnyčia švenčia liturginę Kristaus paaukojimo šventykloje šventę, mūsuose dar vadinamą Grabnyčiomis. Galima būtų tarti, kad Jėzaus paaukojimas yra simbolinis gestas, kuris pilnai išsipildys visiškame Jo atsidavime Dievo, savo Tėvo valiai vykdant savo išganomąją misiją.

Su Kristaus paaukojimo švente sutampa ir Pašvęstojo gyvenimo diena, kuri yra skirta visiems tiems asmenims, moterims ir vyrams, panorusiems specialiu būdu save paaukoti Dievo valiai – vienuolėms ir vienuoliams, vienokius ar kitokius įžadus davusiems žmonėms.

Šioje laidoje perteikiame kardinolo Franc Rodé, Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos prefekto, komentarą apie įvairius pasišventimo Dievui aspektus.

Tai drąsus ir kūrybingas liudijimas pasauliui, - teigia kardinolas Rodé. Pašvęstasis gyvenimas yra iššūkis ir pačiam pasišventusiajam, ir moderniam pasauliui. Pasišvęsti reiškia savo gyvenime meile atsakyti į neapykantą ir prievartą, skaistumu į hedonizmą ir egoizmą, neturtu ir rūpinimosi ko nors stokojančiais į turtų bei galios troškimą, laisvanorišku klusnumu į perdėtą individualizmą bei reliatyvizmą.

Pasišventusiems asmenims tenka vis labiau sekuliarėjančiame pasaulyje liudyti Dievo pirmenybę visame kame, parodyti, kad Viešpats gali iš tikro užpildyti žmogaus širdį, suteikti džiaugsmą, viltį ir gilią gyvenimo prasmę. Tai iš tiesų labai kontrastingas liudijimas prie materialinių gėrybių prisirišusiai visuomenei, jog žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties yra skirtas Dievui.

Tvirtu kardinolo Rodé įsitikinimu, jei jaunuolis turi reiklią širdį ir norą padaryti kažką didelio, tai Dievo Karalystė yra tikrai jo vertas uždavinys. Skelbti Kristaus Evangeliją ir ja gyventi, dalintis su broliais ir seserimis, yra pats gražiausias, pats prasmingiausias dalykas žmogaus gyvenime.

Šiuo metu visame pasaulyje yra kiek daugiau nei milijonas vienuolių, priklausančių keliems tūkstančiams skirtingų bendruomenių, vienuolijų, kongregacijų. Pasišventusių moterų yra 832 tūkstančiai, o vyrų - 196 tūkstančiai, iš pastarųjų 137 tūkstančiai turi kunigystės šventimus.

Apžvelgiant pašaukimų geografiją, galima konstatuoti, jog Vakarų pasaulyje pašaukimų mažėja, Lotynų Amerikoje pašaukimų skaičius išlieka pastovus, o kai kuriose Azijos šalyse – ženkliai auga. Bendras vienuolių skaičius pasaulyje išlieka stabilus jau 30 - 40 metų.

Pasišventusiųjų asmenų veikla ir gyvenimas labai įvairus. Kontempliatyvios bendruomenės gyvena intensyviu maldos ritmu ir dažnai tampa dvasinės atgaivos oazėmis nuo pasaulio šurmulio pavargusiems pasauliečiams. Apaštalinės bendruomenės ypač aktyviai veikia edukaciniame ir medicininiame sektoriuose. 192 000 pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų, keli tūkstančiai aukštesniųjų mokyklų ir nemažai universitetų, 38 000 įvairių medicinos ir slaugos įstaigų – ligoninių, senelių namų, ambulatorijų, infekcinių ligų centrų yra susiję su religinėmis bendruomenėmis. Prie viso to reikia pridėti tūkstančius darželių, šeimos centrų, našlaičių prieglaudų, paauglių reabilitacijos centrų, labdaringų valgyklų ir panašių institucijų, kurių, visas susumavus, būtų virš 110 000. (rk)