Ketvirtadienio rytą Popiežius susitiko su dviejų ekumeninio dialogo ir religijų dialogo
organizacijų atstovais.
Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Religijų ir kultūrų studijų
ir dialogo fondo delegacija, vadovaujama dabartinio šio fondo pirmininko ortodoksų
arkivyskupo Andrinopolio metropolito Damaskino. Delegacijoje taip pat buvo vienas
šios organizacijos pradininkų, Jordanijos karaliaus dėdė, princas Hasanas bin Talalas.
Šis
fondas buvo įkurtas Ženevoje 1999 metais Jordanijos princo Hasano iniciatyva. Jo veikloje
dalyvauja krikščionys, musulmonai ir žydai.
Sveikindamas delegaciją, Popiežius
sakė, kad jam ypatingai džiugu susitikti su šio fondo nariais, nes ir jis pats, prieš
išrinkimą į Petro Sostą, buvo jo narys. Mes, musulmonai, žydai ir krikščionys,- kalbėjo
Benediktas XVI,- privalome pripažinti ir geriau pažinti mus siejančius ryšius. Visos
trys mūsų religinės tradicijos skelbia žmogaus asmens kilnumą ir jo gyvybės neliečiamumą.
Ypač šiais laikais trijų monoteistinių religijų išpažinėjai privalo duoti bendrą liudijimą
XXI amžiaus pasauliui. Mūsų tarpusavio religinis ir kultūrinis dialogas šiandien nėra
tik galimybė, kurią galėtume rinktis arba ne, bet yra neišvengiama ir neatidėliotina
pareiga.
Kitoje ketvirtadienio ryto audiencijoje Popiežius priėmė dialogo
su senosiomis Rytų Bažnyčiomis Bendros tarptautinės komisijos narius, kurie šiomis
dienomis Romoje dalyvauja ketvirtajame plenariniame pasitarime.
Senosiomis
Rytų Bažnyčiomis vadinamos tos krikščionių bendruomenės, kurios nuo Romos ir nuo Bizantijos
atsiskyrė Chalkedono susirinkimo metu 451 metais. Pastarosioms Bažnyčioms priklauso
Egipto koptų, Antiochijos sirų patriarchatai, dalis armėnų krikščionių, Indijos Malankarų
ir Etiopijos bei Eritrėjos Bažnyčios. Iš laiko perspektyvos žiūrint į teologines problemas,
dėl kurių prieš pusantro tūkstančio metų įvyko skilimas, šiandien pripažįstama, kad
iš tiesų didelių skirtumų tarp Bažnyčių mokymo nebūta, o kad ginčų priežastimi labai
dažnai buvo asmeniniai nesusipratimai, netikslus ir iki galo neišsiaiškintas tikėjimo
tiesų formulavimas, kurį, savo ruožtu, lėmė skirtingos tautų kultūrinės tradicijos
arba paprasčiausiais vien kalbiniai niuansai.
1984 metais popiežius Jonas Paulius
II ir Antiochijos sirų ortodoksų Bažnyčios patriarchas Mar Igantius Zakka I Iwas pasirašė
bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo tęsti dialogą ir siekti vienybės. Panašūs kontaktai
buvo užmegzti ir su kitomis Bažnyčiomis ir galiausiai buvo sudaryta Bendra tarptautinė
komisija, kuriai priklauso visų minėtų Bažnyčių atstovai.
Audiencijos metu
sakytoje trumpoje kalboje Popiežius aukštai įvertino pastarojo meto ekumeninio dialogo
pasiekimus, o taip pat, atkreipdamas dėmesį į tai, jog dauguma senųjų Rytų bendruomenių
narių gyvena Artimuosiuose Rytuose, ragino juos būti taikdariais tame konfliktų ir
įtampos varginamame regione. (jm)