Petras neišskiria, bet myli ir vienija. Šios katalikiškos tiesos prasmė ir svarba
katalikų santykiuose su kitomis krikščioniškomis konfesijomis buvo aptarta praėjusį
šeštadienį Vatikane pristatant naują veikalą apie apaštalo Petro primatą „Petras myli
ir vienija. Asmeniška popiežiaus atsakomybė už visuotinę Bažnyčią“. Dviejų teologų,
Nicola Bux ir Adriano Garuti, knygą pristatė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas
Tarcisio Bertone ir Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius vyskupas Rino Fisichella.
Pasak kun. Bux, svarbu Petro primatą suvokti ekumeniniu požiūriu. Petro primatas
nėra problema, o katalikiško tikėjimo tiesa, kuri laukia kur kas aiškesnio aptarimo
ekumeniniame dialoge. Ši tikėjimo tiesa skelbia, jog Petras iš Jėzaus gautą primatą
perdavė įpėdiniams. Beje, Petro primatas yra visai nepanašus į pasaulietišką pirmavimą,
suvokiamą kaip aukščiausiosios valdžios turėjimą, kaip pavyzdžiui valstybių arba vyriausybių
vadovų pirmavimas. Petro pirmavimas yra iš meilės ir tikėjimo gimstantis asmeniškas
atsakymas Jėzui, galintis privesti prie kankinystės ir Kryžiaus mirties.
Vyskupas
Fisichella, perfrazuodamas kardinolo Ratzinger raštuose cituotą Paskalį pažymėjo,
kad daugybė, kuri nepaklusta vienybei, virsta sąmyšiu. Tuo metu Romos vyskupas garantuoja
vienybę ir saugoja jos pilnatvę. Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio
Bertone tvirtino, kad Petro ištartu „taip“ prasideda jo asmeniška atsakomybė: pasaulio
akivaizdoje kasdien tvirtinti tikėjimą į Jėzų Kristų, vienatinį žmonijos Išganytoją.
Kun.
Nicola Bux pažymėjo, kad asmeniškas atsiliepimas į Viešpatį Jėzų būtent ir yra asmeniška
atsakomybė: Viešpatie, Tu gi žinai, kad Tave myliu ir kad dėl Tavęs prisiimu sunkaus
Kryžiaus naštą, kad jį neščiau į pasaulį, visuomet kalbėčiau apie Tave, skelbčiau
tiesą apie Tave, ypač tuomet kai žmonės Tave užmiršę, ir kad tai yra meilės tiesa.
Knygos
autoriai be kita ko tvirtina, jog pirma Jonas Paulius II, o dabar Benediktas XVI,
pradėjo novatorišku būdu vykdyti Petro primatą bendrais susitikimais ir pareiškimais
su kitų krikščioniškų konfesijų atstovais. (sk)