Pastoriaus Samuel Kobia, Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinio sekretoriaus, laiškas apie krikščionių vienybę

Visa savaitė buvo skirta maldai už krikščionių vienybę. Mūsų laidose dažnai apie tai kalbėjome ir pristatėme katalikų Bažnyčios ekumenines iniciatyvas bei ekumeninius santykius. Šioje laidoje pristatome pastoriaus Samuel Kobia, kuris šiuo metu užima Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinio sekretoriaus pareigas, laišką Ekumeninės Bažnyčių tarybos nariams ir partneriams apie krikščionių vienybę.

„Kiekvienas iš mūsų žino, ką reiškia būti palaikomam kitų. Taip pat žinome, kad savo darbe ir savo Bažnyčiose būdami kartu esame tokie stiprūs, kokiais niekada nebūtume kiekvienas atskirai“, rašo pastorius Kobia.

Jis išreiškė viltį, kad priklausantys Ekumeninei Bažnyčių tarybai ateityje vis labiau atskleis iš vienybės ateinančią jėgą (133 psalmė). Tada taip pat reiks klausti: kaip ją naudoti, kad atitiktų Dievo valią?

Ekumeninė krikščionybė, anot pastoriaus Kobia, yra paremta ant dvejų kolonų. Pirma, tai bendra Kristaus patirtis. Antra, tai bendras pasaulio, kuriuo yra dalijamasi kartu su visa žmonija, suvokimas. Šiomis dvejomis kolonomis Ekumeninė Bažnyčios taryba turi remtis ir ateityje.

Skirtingos Bažnyčios ir jų nariai turi bendra Kristaus patirtį ir bendrą drąsą gyventi Dievu pasaulyje, kartais jam pritariant, bet taip pat – pasipriešinant. Suvokimas, kad turime bendrą Kristaus patirtį turi atnaujinti visą krikščionišką tapatybę.

Pastoriaus Kobia laiške minima Pauliaus laiško romiečiams ištrauka, kurioje kalbama, jog krikščionių pašaukimas yra būti Bažnyčiomis, kurios gyvena Dievo meilės pažadu, būti tauta, kurios nariai kartu ieško ir patarnauja Kristui. Kitaip tariant, nors krikščionys skirtingi, nors priklauso skirtingoms kultūroms ir veikia skirtingai, jų širdžių vienybėje slypi jų jėga.

Ekumeninės Bažnyčių tarybos vadovas pasidžiaugė, kad ekumeniniai santykiai tampa „decentralizuoti“: jei pirmiau jie buvo skatinami tarptautinių religinių organizacijų, tai dabar tapo pačių tikinčiųjų, vietinių organizacijų iniciatyvomis.

Vis dėlto išlieka ir bendro koordinuoto veikimo poreikis. Tik visiems bendrai veikiant tarptautiniu planu galima atsakyt į pasaulinius iššūkius. Ir Bažnyčios pareiga yra atsakyt į tuos iššūkius kiek įmanoma geriau. Todėl, pabrėžė pastorius Kobia, iškyla naujos vizijos, naujų būdų liudyti pasauliui poreikis. Krikščionių vienybė, ypač bendradarbiavime, mažiau sprendžiant institucines problemas, yra labai pageidautina ateityje. Laikas žiūrėti nebe į vidų, bet į išorę. Ekumenizmas suteiktų naujas galimybes ir naujus būdus veikti krikščionims pasaulyje. Tačiau, dar kartą pažymėjo pastorius Kobia, ekumenizmas nėra toli esančių organizacijų reikalas, bet turi būti išgyvenamas pirmuoju asmeniu.

Krikščionys, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios liudytojai, turi siekti gyventi teisingume ir meilėje, nepretenduodami nustatyti ribas Dievo veikimui. Dievo galia pranoksta tai, ką galime prašyt ar įsivaizduot. Mums tenka rizika patikėt, kad Dievas dalyvauja bet kokioje situacijoje. Gyvenimas mums yra duotas ne tam, kad būtume egocentriški ar dominuojantys, bet kad gyventume pagal tikėjimą, dalindamiesi, džiaugdamiesi. Todėl meldžiuos, kad Dievo malonė mus perkeistų ir suteiktų drąsą viltis bei gebėjimą suprasti vienas kitą ir vienas kitam padėti, - baigdamas savo laišką rašo Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius.

Ekumeninė Bažnyčių taryba vienija apie 340 pasaulio krikščioniškų Bažnyčių, denominacijų, bendruomenių esančių visuose žemynuose. Katalikų Bažnyčia nėra Ekumeninės Bažnyčių tarybos tikroji narė, bet kadangi pastarosios organizacijos tikslas yra krikščionių vienybė, ji katalikų Bažnyčiai yra svarbus ekumeninio dialogo dalyvis ir partneris. (rk)