Popiežiaus bendroji audiencija. Maldų už krikščionių vienybę savaitė.

Trečiadienio rytą bendrosios audiencijose metu popiežius Benediktas XVI, panašiai kaip ir praėjusios savaitės trečiadienį, kalbėjo apie krikščionių vienybės atkūrimo procesą, kuriame katalikų Bažnyčia visapusiškai dalyvauja nuo Vatikano II Susirinkimo. Kaip tik šį ketvirtadienį, sausio 25-ąją, minint tautų apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo šventę, bus užbaigta šiemetinė maldų už krikščionių vienybę savaitė, kurios tema yra Morkaus Evangelijos žodžiai: „Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.

Šie žodžiai kalba apie nuostabą žmonių, pamačiusių kaip Jėzus pagydė kurčią nebylį. Ir mes galime juos kartoti, matydami daugybę vis naujų pastangų, kuriomis siekiama atkurti krikščionių vienybę. Peržvelgdami per pastaruosius keturis dešimtmečius nueitą kelią, ir mes nustebę matome, kad Viešpats mus pažadino iš tariamo savarankiškumo ir abejingumo snaudulio, paskatino mus ne tik „girdėti“, bet ir „klausytis“, atrišo mūsų liežuvius, kad mūsų malda, kuria į jį kreipiamės, įtikinamai skambėtų pasaulio akyse. Iš tiesų, Viešpats mus apdovanojo gausybe malonių ir Šventoji Dvasia paskatino daugybę naujų liudytojų.

Aišku, ekumenizmas yra lėtas procesas. Kartais net kyla grėsmė prarasti drąsą ir ne „klausytis“, bet tik „girdėti“, ne garsiai skelbti, bet tik kalbėti puse lūpų. Nelengva atsisakyti „patogaus kurtumo“ ir tokio gyvenimo, kuriame Evangelija jau nėra tas raugas, kurio reikia atsivertimui ir kiekvieno iš mūsų dvasiniam atsinaujinimui. Ekumenizmas yra lėtas procesas,- pakartojo Popiežius. Ekumenizmas yra kopimas į kalną; sunku šiuo keliu eiti, panašiai kaip ir kiekvienu atsivertimo keliu. Tačiau eidami šiuo keliu, ištvermingai įveikdami kliūtis, matome atsiveriančius džiaugsmo akiračius, įkvepiame tyro vienybės oro.

Iš pastarųjų posusirinkiminių dešimtmečių patirties žinome, kad krikščionių vienybės procesas vyksta įvairiais lygiais ir įvairiomis aplinkybėmis: vyksta parapijose, ligoninėse, žmonių susitikimuose, krikščioniškų bendruomenių bendravime visose pasaulio šalyse, ypač ten, kur kiekvienas geros valios mostas reikalauja ypatingų pastangų, kai reikia atleisti ir apvalyti, nuskaistinti savo atmintį. Šiame vilties kupiname kontekste svarbūs ir Romos vyskupo, Visuotinės Bažnyčios ganytojo darbai bei susitikimai. Šia proga,- sakė Popiežius,- norėčiau apžvelgti kai kuriuos svarbiausius 2006 metų įvykius.

Chronologiškai apžvelgdamas praėjusių metų ekumeninius įvykius ir susitikimus, Benediktas XVI pirmiausia paminėjo Pasaulinės reformuotųjų Bažnyčių sąjungos vizitą praėjusių metų pradžioje bei praėjusių metų maldų už krikščionių vienybę savaitės uždarymo pamaldas šv. Pauliaus už Romos miesto sienų bazilikoje, kuriose dalyvavo Europos krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių atstovai, dalyvavę Romoje vykusiame susitikime, kuriuo buvo rengiamasi šiemet rudenį Rumunijos Sibiu mieste vyksiančiai Europos ekumeninei asamblėjai. Pernai taip pat Romoje lankėsi Pasaulinės baptistų sąjungos, Amerikos liuteronų Bažnyčios ir Gruzijos ortodoksų Bažnyčios delegacijos. Popiežius atskirai paminėjo Maskvoje pernai surengtą Religijų vadovų susitikimą, į kurį patriarchas Aleksijus pakvietė taip pat katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto atstovus. Popiežius taip pasiuntė laišką Seule vykusios Pasaulinės metodistų konferencijos dalyviams; Romoje priėmė Graikų ortodoksų Bažnyčios studentus, o vėliau taip pat ir Atėnų arkivyskupą Christodoulą. Šv. Tėvas taip pat priminė bendrą maldą su anglikonų Bažnyčios vadovu arkivyskupu Rowanu Williamsu Vatikano rūmų Redemptoris Mater koplyčioje ir svarbiausią ekumeninį praėjusių metų įvykį – vizitą pas patriarchą Baltramiejų I Stambule.

Šie susitikimai,- sakė Benediktas XVI trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams,- liudija apie kartais tylų ir kuklų, bet labai tvirtą visiems krikščionims bendrą pasiryžimą siekti vienybės. Šie susitikimai drąsina mus ištvermingai kopti vis aukštyn. Prašykime Dievo Motinos ir mūsų šventųjų globėjų užtarimo, kad neprarastume drąsos, kad negąsdintų kliūtys ir nesilpnėtų mūsų pasiryžimas. Melskimės ir dirbkime, o tuo kas ne nuo mūsų priklauso pasirūpins Šventoji Dvasia jai žinomu laiku ir būdais. (jm)