Šv. Teresėlės relikvijų lankymosi Lietuvoje organizacinio komiteto posėdis Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyne

Šiomis dienomis Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyne vyko Šv. Teresėlės relikvijų lankymosi Lietuvoje organizacinio komiteto posėdis. Iki dienos, kai Šv. Teresėlės relikvijos pradės kelionę po Lietuvos vyskupijas lieka nebe taip ir daug – gegužės 18-oji nebe už kalnų, o organizacinių darbų dar nemažai likę.

Rengiantis minėti šventosios mirties šimtmetį 1997 metais, prasidėjo didžioji jos relikvijų kelionė po pasaulį, nenutrūkstanti iki šiol. Relikvijos jau spėjo pabūvoti visuose žemynuose ir daugelyje pasaulio kraštų, na o lietuvių šv. Teresėlės mylėtojų iniciatyvai, kad jos relikvijos apsilankytų ir Lietuvoje pernai pritarus Lietuvos vyskupams, imtąsi konkretaus darbo. Į keleto vienuolijų atstovų suburtą relikvijų lankymosi organizavimo grupę įsitraukė ir vyskupijų atstovai, kunigai bei pasauliečiai. Per 45 savo viešnagės Lietuvoje dienas – iki šių metų liepos 1 dienos, šventosios relikvijos aplankys visas vyskupijas, keliaus po miestų katedras, vienuolynus, dvasingumo centrus, kalėjimus, ligonines, primindamos visiems jos skelbtą vienintelę būtinybę: „Mylėti Viešpatį ir stengtis, kad Jis būtų mylimas.“

Vargu ar Lietuvos tikintiesiems išsamiau reikia pristatinėti šventąją Kūdikėlio Jėzaus Teresę, devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje gyvenusią vienuolę karmelitę, misijų globėją ir Bažnyčios mokytoją – ji viena populiariausių šventųjų į kuriuos taip pat krypsta ir liaudies pamaldumas.

Jau 1927 metais popiežius Pijus XI šventąją Teresę paskelbė misijų globėja kartu su šventuoju Pranciškum Ksaveru, o popiežius Jonas Paulius II 1997-ųjų spalio 19 ąją, minint misijų dieną, ją paskelbė Bažnyčios mokytoja. Apie ketinimą šventąją Kūdikėlio Jėzaus Teresę paskelbti Bažnyčios mokytoja Jonas Paulius II užsiminė Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, uždarydamas ten vykusias dvyliktąsias pasaulines jaunimo dienas. Ši žinia pradžioje buvo sukėlusi tam tikrą sumišimą, ypač garbių teologų gretose: Teresė juk per savo trumpą, vos 24 metus trukusį gyvenimą, nematė nieko kito, kaip Lisieux vienuolyną ir nepaliko teologinių raštų, kaip kiti Bažnyčios mokytojai. Jos rašytinis palikimas viso labo dienoraštinio pobūdžio veikalėlis, pavadintas "Sielos istorija". Tačiau tas kuklus savo apimtimi rašytinis Teresės palikimas padarė didžiulę įtaką Bažnyčios misijiniam supratimui, ką ir pripažino popiežius Pijus XI, skelbdamas Teresę misijų globėja. Tą patį dar aiškiau patvirtino popiežius Jonas Paulius II suteikdamas jai Bažnyčios mokytojos titulą. Bažnyčios mokytojais nuo seniausių laikų buvo vadinami krikščionių rašytojai, suformavę tradicinę teologiją. Iki Vatikano II Susirinkimo Bažnyčios mokytojų buvo 30: dvidešimt vyskupų, 9 kunigai ir vienas diakonas. 1970 metais popiežius Paulius VI Bažnyčios mokytojo titulą suteikė pirmosioms dviem moterims: šventosioms Kotrynai Sienietei ir Teresei Avilietei.

Skelbdamas Bažnyčios mokytoja šventąją Teresę iš Lisieux popiežius Jonas Paulius II pažymėjo, kad Teresė Martin, basoji Lisieux karmelitė, karštai troško būti misijoniere. Ir ja tapo - netgi nepalyginamai daugiau - tapo misijų globėja. Pats Jėzus jai parodė kaip gyventi misionierišką pašaukimą - pilnai vykdydama meilės įsakymą ji paniro į Bažnyčios misijos esmę, slaptinga maldos ir Eucharistijos jėga palaikydama Evangelijos skelbėjus. Ji vykdė tai, ką vėliau pabrėžė II Vatikano Susirinkimas, kad Bažnyčia savo esme yra misionieriška. Ne tik tie, kurie pasirenka misionierišką gyvenimą, bet ir kiekvienas pakrikštytasis yra siunčiamas "ad gentes". Šventoji Teresė negalėjo lankyti Universiteto, neturėjo jokio sistemingo išsilavinimo. Mirė jauna. Tačiau Bažnyčios mokytojos titulas krikščionių bendruomenėje ją iškelia aukščiau už bet kokį akademinį titulą. Nors ji yra pati jauniausia iš Bažnyčios daktarų, bet jos dvasinis kelias yra toks brandus ir tikėjimo supratimas, išsakytas jos raštuose, yra toks gilus ir platus, kad ji nusipelnė būti vienoje gretoje su didžiaisiais Bažnyčios dvasiniais mokytojais.

Jos doktrinos viršūnė yra žodžiai, kuriais ji aprašo savo pašaukimą Bažnyčioje: „Mano pašaukimas yra meilė! Motinos Bažnyčios širdyje būsiu meilė!"

Šiomis dienomis Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyne vykusio Šv. Teresėlės relikvijų lankymosi Lietuvoje organizacinio komiteto posėdyje iškilo ir ne visai ordinarinių problemų, kurioms išspręsti gali prireikti ir vyskupų, ir plačiosios visuomenės paramos. Antai vienas iš galvosūkių yra kaip grąžinti šventosios relikvijas į Prancūziją liepos 3-iai dienai, nes norima, kad relikvijos pasiliktų iki Klaipėdoje vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų pabaigos, numatytos būtent liepos 1-ąją. Beje, šv. Teresėlė pasirinkta šiemetinių Lietuvos jaunimo dienų globėja. Nuspręsta per Lietuvos Kariuomenės Ordinarą kreiptis į atitinkamas kariuomenės struktūras, prašant, kad karinės oro pajėgos relikvijų gabenimui skirtų transporto lėktuvą. Beje, tokia praktika gabenant šventosios relikvijas buvo taikyta Italijoje, Airijoje ir kitose šalyse.

Išsamesnės informacijos apie Teresėlės relikvijų lankymąsi ieškokite tam skirtoje interneto svetainėlėje www.svteresele.lt

Vatikano Radijui –
sesuo Jėzaus Širdies Teresė OCD
Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas