Krikščionių ir žydų dialogo diena

Kaip užsiminta trečiadienio rytą bendrosios audiencijos metu sakytoje popiežiaus Benedikto XVI kalboje, maldų už krikščionių vienybę savaitės išvakarėse, sausio 17-ąją, kai kuriose šalyse minima krikščionių ir žydų dialogo diena. Šiemet jos tema – Dekalogo įsakymas: „Neturėsi kitų Dievų tik mane“.

Šia proga, Romos Popiežiškajame Laterano universitete trečiadienį po pietų vyko susitikimas, kuriame kalbėjo universiteto rektorius vyskupas Rino Fisichella, Romos rabinas Riccardo Di Segni, Jeruzalėje veikiančio Popiežiškojo Biblijos instituto dėstytojas jėzuitas tėvas Francesco Rossi De Gasperis.

Dabartinio katalikų dialogo su žydais pagrindai buvo padėti Vatikano II Susirinkime, paskelbus Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaraciją „Nostra Aetate“. Deklaracija ragino katalikus artimiau susipažinti su judaizmo išpažinėjais ir su judaizmo religija. Tai savo ruožtu reikalauja ir katalikiško identiteto tam tikro pakoregavimo, reikalauja krikščioniškoje tapatybėje išgyventi Izraelio slėpinį, tai yra mūsų pašaukimą būti Dievo tauta.

Lemtingas įvykis katalikų ir žydų santykiuose buvo Jono Pauliaus II apsilankymas Romos sinagogoje 1986 metais, kuomet popiežius judaizmo išpažinėjus pavadino krikščionių vyresniaisiais broliais. Dabar dialogo su judaizmu visos Bažnyčios mastu ugdytojas yra popiežius Benediktas XVI, kuris, sekdamas savo pirmtako pavyzdžiu, irgi aplankė sinagogą, tačiau ne Romoje, bet Vokietijos Kelno mieste. Tai įvyko popiežiaus Benedikto XVI pirmosios apaštalinės kelionės metu, 2005 metų rugpjūčio 19 dieną.

Žydai ir krikščionys turi tą patį tikėjimo tėvą Abraomą, vadovaujasi Mozės ir pranašų mokymu; psalmės maitina krikščionišką ir žydišką dvasingumą,- kalbėjo Benediktas XVI vizito Kelno sinagogoje metu. Apaštalas Paulius tvirtina, kad žydų tautos pašaukimas ir išrinkimas yra neatšaukiami dalykai. Dievas vieną kartą sau išsirinkęs Izraelio tautą, savosios sandoros neišsižada. Kristuje sudaryta naujoji Sandora yra senosios tąsa. Be senosios, naujoji Sandora nebūtų įmanoma. Benediktas XVI taip pat priminė savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II tvirtinimą, jog: „Kas sutinka Kristų, sutinka ir judaizmą“. Religinis ir dvasinis žydų ir krikščionių artumas,- sakė popiežius Benediktas XVI,- turtingas bendras paveldas ir broliški dabartiniai santykiai įpareigoja krikščionis ir žydus duoti bendrą liudijimą bendradarbiaujant žmogaus teisių, žmogaus gyvybės apsaugos, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos ugdymo srityse. Dekalogas yra mūsų bendras paveldas ir mūsų bendras uždavinys. Dešimt Dievo įsakymų nėra mums našta, bet kelrodis į tikrai sėkmingą gyvenimą.

Tą patį katalikų Bažnyčios palankumą vyresniesiems tikėjimo broliams Popiežius patvirtino ir lygiai prieš metus, pernai švęstos krikščionių ir žydų dialogo dienos proga audiencijoje Vatikane priimdamas Romos rabiną Di Segni.

Katalikų Bažnyčia yra su jumis ir yra jūsų bičiulė. Mes jus mylime ir negalime jūsų nemylėti dėl protėvių. Dėl protėvių jūs mums esate brangiausi ir mylimiausi broliai. Kristuje mes dalijamės tuo pačiu protėvių palikimu ir kartu tarnaujame Viešpačiui, įskiepyti į tą pati šventą Dievo tautos kamieną. Dėl to mes, krikščionys, jaučiame atsakomybę kartu su jumis bendradarbiauti, siekti visų tautų gerovės vadovaudamiesi teisingumu ir taika, tiesa ir laisve, šventumu ir meile. Šitaip suprasdami šią mūsų bendrą misiją mes privalome smerkti ir ryžtingai atmesti neapykantą ir nesusipratimus, neteisingumą ir smurtą, kurie sėja nerimą geros valios vyrų ir moterų širdyse. Mes privalome bendradarbiauti ir perduoti būsimosioms kartoms Dešimties Dievo Įsakymų ir vilties žiburį,- kabėjo prieš metus popiežius Benediktas XVI, audiencijoje priimdamas Romos rabiną. (jm)