Ketvirtadienį prasideda maldų už krikščionių vienybę savaitė.

Šiemet jos tema yra Morkaus Evangelijos žodžiai: “Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. Šių metų maldos už krikščionių vienybę savaitė suveda du kvietimus krikščioniškoms bažnyčioms ir žmonėms – melstis ir kartu siekti krikščioniškos vienybės, bei vienytis atsiliepiant į žmogiškąją kančią.

Sausio 18 – 25 dienomis už krikščionių vienybę meldžiasi visi krikščionys, tiek atskirai savo konfesinėse bendruomenėse, tiek ir su kitų konfesijų nariais rengiamose ekumeninės pamaldose. Romoje paprastai pats svarbiausias šios maldos oktavos momentas būna savaitės uždarymo pamaldos šv. Pauliaus bazilikoje už miesto sienų. Būtent sausio 25-ąją, kuomet maldų už krikščionių vienybę savaitė baigiasi, liturginis kalendorius mini šv. Pauliaus atsivertimo šventę.

Maldų už krikščionių vienybę tradicija gimė protestantiškoje aplinkoje. Pirmieji už visų krikščionių vienybę aštuonioliktojo amžiaus vidury pradėjo melstis Škotijos sekmininkai. Šis judėjimas pamažu plito kitose krikščioniškose denominacijose. 1867 metais anglikonų vyskupų asamblėja įvedė maldų už vienybę dienas. Katalikų Bažnyčioje maldos už vienybę oktavą pirmą kartą 1894 metais paskatino popiežius Leonas XIII. 1908 metais anglikonų kunigas Paul Wattson pradėjo rengti maldos už visų krikščionių vienybę savaites. Kunigo Wattsono įkurta bendruomenė, pavadinta „Susitaikymo bendrija“, perėjo į katalikybę. Jų iniciatyva 1916 metais popiežius Benediktas XV katalikų Bažnyčioje įvedė maldų už krikščionių vienybę savaitę. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 metais. O nuo 1968 metų yra nustatoma bendra maldos už Bažnyčios vienybę savaitės tema, kurią pasiūlo Ekumeninė Bažnyčių taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. Šiemet Maldų už krikščionių vienybę savaitės tema yra Morkaus Evangelijos žodžiai: “Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. (jm)