Somalyje naujo karo pavojus

Somalio sostinėje Mogadiše penktadienį vyko susišaudymas prie prezidento rūmų. Pranešama, jog žuvo bent devyni žmonės ir kad daug kitų buvo sužeista. Susišaudė prezidento rūmų sargyboje buvę valdžios kariai ir rūmus šturmuoti bandę kovotojai. Puolimo metu rūmuose buvęs Somalio prezidentas Abdullahi Yusuf nenukentėjo.

Tarptautinė bendruomenė su nerimu stebi įvykių raidą Somalyje. Šalia Etiopijos ginkluotųjų pajėgų susirėmimų su nušalintos islamistų valdžios kovotojais Jungtinių Valstijų ginkluotosios oro pajėgos surengė keletą antpuolių prieš įtariamas islamistų bazes. Be to, nuo įsiplieskusių karo veiksmų traukiasi tūkstančiai Somalio civilių. Pastebėtas didelis žmonių judėjimas link Kenijos, tačiau ši šalis spėjo uždaryti sieną. Taip pat neaiškūs tikrieji į konfliktą įsikišusios Etiopijos interesai vadinamajame Afrikos rago regione, kuriame nuo seno trokšta suvaidinti lyderio vaidmenį.

Pasak Jungtinių Tautų Vaikų Fondo UNICEF, pagrįstas nerimas dėl Somalio vaikų būklės, ypač dėl mažamečių, verčiamų stoti į kovą su ginklu rankose. Vaikų Fondas penktadienį kreipėsi į visas Somalio kariaunas, kad jos tuoj pat demobilizuotų visus vaikų dalinius. Jungtinių Tautų Vaikų Fondas ir Didžiojoje Britanijoje veikianti vaikų gelbėjimo organizacija „Save the children“ bendru pareiškimu paprašė Somalio pereinamojo laikotarpio vyriausybės leisti visiems ginkluotose pajėgose tarnaujantiems mažamečiams sugrįžti į tėvų namus.

Nemažiau neramina tarptautinių organizacijų pranešimai iš Somalio, jog per pastarosiomis dienomis surengtus bombardavimus be kitų aukų žuvo taip pat moterų ir vaikų. Be to, pagal nepatvirtintas žinias, buvo apšaudytos pabėgėlių stovyklos. UNICEF turimomis žiniomis, gatvėse šaudoma į vaikus, karvedžiai vėl rekrūtuoja mažamečius. Nors Somalyje jaučiamas valdžios nebuvimo vakuumas, senieji karvedžiai bando atsikovoti prarastas pozicijas.

Paskaičiuojama, kad pietų Sudane yra per 65 tūkstančius pagalbos reikalingų pabėgėlių. Pastarieji buvo privesti išvykti iš gyvenamų vietų ne tiek dėl naujojo pilietinio karo veiksmų, kiek dėl ilgai užtrukusios sausros ir po to kilusių potvynių. Vis dėl to, Somalyje per pastarąją savaitę karo veiksmuose žuvo apie tūkstantį žmonių, dauguma jų sostinėje Mogadiše ir Baidoa mieste. Karo veiksmų sukeltas nesaugumas ir daug kur Somalyje uždaryti sausumos keliai kliudo pagalbos organizacijoms pasiekti pagalbos reikalingus žmones, - praneša UNICEF, kuri didžiausią dėmesį skirdama vaikams įspėja, jog dabartinė neaiški situacija didiną vaikų nesveiko maitinimosi ir ligų pavojų.

Kol kas pranešimuose apie naująjį Somalio karą didesnis dėmesys nei vaikų saugumo ir sveikatos būklei skiriamas Jungtinių Valstijų pastangoms sučiupti tris žinomos tarptautinius teroristus. Tam net buvo surengti specialūs Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų antskrydžiai, kurie susilaukė aštrios kritikos visame pasaulyje. Šios šalies įsikišimą į Somalio konfliktą itin griežtai pasmerkė vyskupas Giorgio Bertin, Gibuti katalikų ordinaras ir Mogadišo apaštališkasis administratorius. Pasak jo, Vašingtono veiksmai Somalyje yra žibalo pylimas į ugnį.

- Nepanašu, kad amerikiečiai pietų Somalyje pirmadienį surengtais antskrydžiais paskatins gyventojus stipriau remti silpnąją pereinamojo laikotarpio vyriausybę ir Etiopiją, - sakė vyskupas Bertin. Pasak jo, be žinomų moralinių aspektų, nenaudinga žudyti ir naikinti net tada, kai kovojama su tarptautiniu terorizmu. Tarptautinės bendruomenės pareiga sudaryti sąlygas Somalio viduje, kad somaliečiai patys galėtų nustatyti kokie taikingi veiksmai yra tinkamiausi taikai atkurti. Tik somaliečiai gali žinoti kokiais žingsniais stabilizuoti situaciją savo šalyje. Tarptautinė bendruomenė turėtų paremti jų pastangas, o ne siekti kitų tikslų piktnaudžiaudama vidaus susiskaldymu, - pažymėjo Tautų evangelizavimo kongregacijos žinių agentūrai „Fides“ Somalio katalikų vyskupas. (sk)