Polemika dėl Kordobos katedros naudojimo musulmoniškoms pamaldoms
Jau daugiau nei 10 metų nerimsta diskusijos dėl leidimo Ispanijos miesto Kordobos
katedroje laikyti musulmoniškas pamaldas. Tokį pageidavimą išreiškė ir nuolatos primena
Kordobos musulmonų bendruomenė.
Šiomis dienomis Kordobos vyskupas Juan Josè
Asenjo dar kartą atsisakė duoti leidimą vesti musulmoniškas pamaldas katedroje, sukeldamas
naują ginčų bangą.
Kordobos katedra atspindi sudėtingą Ispanijos istoriją.
Kadaise jos vietoje stovėjo višigotų pastatyta šventojo Vincento bazilika. Į Ispaniją
nuo 711 metų veržtis pradėję musulmonai VIII amžiaus pabaigoje jos vietoje pastatydino
pirmąją mečetę, kuri vėliau nesyk buvo perstatoma ir didinama. Musulmonų valdomas
kraštas patyrė ekonominio, politinio, kultūrinio bei minties klestėjimo erą ir Kordobos
mečetė tapo jos išraiška. Ji laikoma vienu iš įspūdingiausių musulmoniškos kultūros
monumentų.
Tačiau po tūkstantųjų metų krikščionys ne tik sustabdė musulmonų
ekspansiją, bet ir patys, sustiprėję, pradėjo spausti vadinamųjų maurų valstybes.
1236 metais buvo užimta Kordoba, o visa Ispanijos teritorija – 1492 metais.
Užėmus
Kordobą minėta mečetė buvo pašventinta ir naudojama jau krikščioniškoms pamaldoms,
o 1523 buvo pastatyta didžiulė katedra, į ją visiškai integruojant didelę dalį mečetės.
Ši katedra ir yra matoma šiandien.
Ypač aktyvus kovotojas už musulmoniškas
pamaldas Kordobos katedroje Mansur Escudero, dabartinis Ispanijos islamiškos asamblėjos
primininkas, šiuo tikslu ne kartą kreipėsi į Kordobos vyskupą, Ispanijos vyskupų konferenciją
ir, per apaštalinį nuncijų, net į popiežių Benediktą XVI.
Kordobos vyskupas
Asenjo nesutinka su Mansur Escudero teiginiu, jog toks leidimas būtų puikus religijų
bendravimo ir tarpusavio supratimo pavyzdys. Tai būtų, anot jo, greičiau sumaištį
kelianti situacija, kuri nepasitarnautų krikščionių ir musulmonų sutarimui. Vyskupas
pabrėžė dabartinį šimtametį krikščionišką šventovės identitetą. Čia saugojamas Švenčiausiasis
Sakramentas, tai išskirtinė krikščioniško kulto vieta.
Prieš keletą metų šiuo
klausimu pasisakė ir arkivyskupas Michael Fitzgerald, tuometinis Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo tarybos pirmininkas. Jis pažymėjo, kad pagal galiojančias normas, sprendimo
teisė dėl katedros naudojimo tenka Kordobos vyskupui ir taip pat paragino Kordobos
musulmonus vengti pretenzijų istoriniu pagrindu. Istoriją kartais reikia tiesiog priimti
ir žengti pirmyn, nes kitaip rizikuojama įsivelti į neišpainiojamus ginčus.
Arkivyskupas
Fitzgerald priminė, jog popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Damasko mečetėje,
kadaise krikščionių šventovėje, neprašė leisti aukoti šv. Mišių, krikščionys nesiekia
atsiimti didžiosios Hagija Sofija šventovės Stanbule, šiuo metu paverstoje muziejumi.
Jis taipogi paaiškino, jog socialistinė Kordobos miesto valdžia, palankiai žiūrinti
į musulmonų bendruomenės prašymą, neturi pakankamo teologinio jautrumo šiais klausimais.
Krikščionys nori taikiai sugyventi su musulmonais, tačiau tai turi būti pasiekta neinant
prieš krikščioniško tikėjimo normas ir taisykles. (rk)