2006-12-26 15:28:27

Kalėdų antrosios dienos Vidudienio malda


Antrąją Kalėdų dieną, kaip kiekvieną šventadienį, popiežius Benediktas XVI kalbėjo vidudienio maldą drauge su maldininkais, susirinkusiais į Šv. Petro aikštę. Prieš maldą ir palaiminimą, Popiežius kalbėjo apie Bažnyčios liturgijoje šią dieną minimą pirmąjį kankinį diakoną šv. Steponą.

Pirmojo kankinio minėjimo sugretinimas su Išganytojo gimimu, iš pirmo žvilgsnio mus stebina; krenta į akis kontrastas tarp Betliejaus ramybės bei džiaugsmo ir šv. Stepono dramos, užmušto akmenimis Jeruzalėje, pirmojo gimstančios Bažnyčios persekiojimo meto. Tačiau iš tiesų, tą tariamą disonansą įveikiame labiau pasigilinę į Kalėdų slėpinį. Kūdikėlis Jėzus, paguldytas ėdžiose, yra žmogumi tapęs vienatinis Dievo Sūnus. Žmoniją jis išgelbės mirdamas ant kryžiaus. Dabar jį matome prakartėlėje suvystytą vystyklais; po nukryžiavimo jis vėl bus suvystytas ir paguldytas kape. Neveltui kalėdinė ikonografija kartais vaizduoja dieviškąjį Kūdikį paguldytą mažame sarkofage, šitaip nurodydama, jog Išganytojas gimė tam, kad mirtų; gimė, kad atiduotų savo gyvybę už daugelį.

Šv. Steponas pirmasis nusekė Kristų kančios keliu; mirė, kaip dieviškasis Mokytojas, atleisdamas ir melsdamasis už savo žudikus. Visi pirmųjų keturių Bažnyčios amžių šventieji buvo kankiniai. Tai nesuskaitoma minia, kurią liturgija vadina „spindinčiomis kankinių gretomis“ – „martyrum candidatus exercitus“. Jų mirtis nebaugino ir neliūdino, bet įkvėpdavo entuziazmo išugdančio vis daugiau naujų krikščionių. Tikintiesiems mirties diena, o juo labiau kankinystės diena, buvo ne visko pabaiga, bet perėjimas į nemirtingą gyvenimą, buvo jų galutinio gimimo diena, lotyniškai „dies natalis“. Tad suprantame, koks ryšys sieja Kristaus gimimą, ir šv. Stepo gimimą dangui. Jei Jėzus nebūtų gimęs pasaulyje, žmonės negalėtų gimti dangui. Mes galime „atgimti“, dėl to, kad Kristus gimė.

Ir Marija, Betliejuje glaudžianti prie krūtinės Išganytoją, kentėjo savo dvasinę kankinystę. Ji su juo kentėjo ir dar kartą paėmė jį į rankas nuimtą nuo kryžiaus. Šios Motinos, patyrusios savo dieviškojo Sūnaus gimimo džiaugsmą ir sielvartą dėl jo mirties, globos meldžiami visiems kas yra persekiojami ir kenčia dėl to, kad tarnauja Evangelijai ir ją liudija. Visų pirma galvoju apie katalikus, kurie net ir didelių kančių kaina nesileidžia į kompromisus ir yra ištikimi Petros Sostui. Visa Bažnyčia gėrisi jų pavyzdžiu ir meldžiasi, kad jie turėtų jėgų ištverti, žinodami, kad jų kentėjimai, nors ir gali atrodyti kaip pralaimėjimas, yra pergalės šaltinis.

Visiems, dar kartą, džiugių Kalėdų! (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.