Kalėdų Nakties šv. Mišių homilija

Vidurnaktį, iš sekmadienio į pirmadienį, visame pasaulyje buvo aukojamos Kalėdų Nakties Mišios, kurias Lietuvoje dar esame įpratę vadinti Bernelių Mišiomis. Jomis buvo švenčiamas Jėzaus gimimas. Pateikiame popiežiaus Benedikto XVI šv. Petro bazilikoje aukotų Mišių homilijos mintis apie Jėzaus gimimą, jo svarbą ir prasmę.

Šventųjų Mišių Evangelijoje skaitėme:

Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (Lk 2,11)

Šią žinią angelai pranešė piemenims, ją šiandien šaukia visa Bažnyčia. Štai Dievo ženklas – paprastas ir motinos globos prašantis kūdikis.

Dievo ženklas yra paprastumas. Dievo ženklas yra jo tapimas mažu dėl mūsų. Toks yra Jo būdas karaliauti. Dievas nepasirodė su visa savo galia, jis nenorėjo mūsų užgošti, išgąsdinti savo didybe. Dievas nori mūsų meilės – todėl Jis tapo kūdikiu. Dievas tapo mažu, kad mes galėtume Jį priimti, suprasti, mylėti.

Šventasis Tėvas citavo pranašo Izaijo žodžius apie tai, kad „Dievas sutrumpina savo Žodį“, padaro jį trumpu. Bažnyčios Tėvai šiuos žodžius komentavo dviem būdais. Viena vertus, manė, kad čia turimas mintyje pats Jėzus: amžinąsis Dievo Žodis, Logos tampa kūdikėliu, kad taptų mums suvokiamu. Ir taipogi, kad išmokytų mus mylėti mažus ir silpnus, gerbti kiekvieną vaikelį. Taip pat ir šiandieniniame pasaulyje, kuriame vaikai verčiami tapti kareiviais, elgetauti, kuriame jie patiria prievartą, badą, skurdą. Mažu kūdikiu tapęs Dievas kviečia padaryti visą kas mūsų valioje, kad visi tie vaikai būtų paliesti meilės ir šviesos.

Antra vertus, Bažnyčios Tėvai Dievo Žodžio sutrumpinimą susiejo su Kristaus pasakymu, jog visas Įstatymas ir pranašai telpa vadinamajame „meilės įsakyme“: mylėk Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu, o artimą kaip save patį (Mt 22,37-40). Amžių bėgyje Biblijoje užrašytas Dievo apreikštas Žodis tapo ilgu tekstu, sunkiai suprantamu ne tik paprastiems, bet ir raštingiems bei atitinkamą išsilavinimą turintiems žmonėms, kuriems pasidarė sunku sutarti dėl bendro ir vieningo Šventojo Rašto supratimo. Jėzaus „meilės įsakymas“ vėl leido suprasti pamatinę, paprastą ir vieningą Biblijos prasmę: visas tikėjimas telpa tame meilės Dievui ir artimui akte.

Tačiau tuoj pat kyla klausimai: o kaip galime mylėti Dievą visu protu, visa širdimi, jei mūsų protinėms galioms Jis taip sunkiai suvokiamas, jei tiek daug prieštaravimų pasaulyje Jį tarsi paslepia nuo mūsų akių?

Štai šioje vietoje galime pasakyti, kad abi Bažnyčios Tėvų išryškintos „Dievo Žodžio sutrumpinimo“ prasmės susitinka. Kūdikiu tapęs Jėzus nebėra nebesuvokiamas mūsų protui, nebepasiekiamas mūsų širdžiai.

Štai tokia yra Dievo dovana mums. Tokia yra ta tikroji ir didžioji Kalėdų dovana, kurią simbolizuoja mūsų vienas kitam dovanojamos dovanos. Kalėdos yra apsikeitimo dovanomis diena, kurioje svarbiausia yra suprasti, jog Dievas save dovanojo žmonėms. „Leiskime būti paliestiems savo širdyse, prote ir sieloje šio fakto“, - ragino popiežius Benediktas XVI.

Ir ne tik. Dievo pavyzdys mus moko, jog dovanas skirti reikie ne tik tiems, kurie irgi gali mums dovanomis atsakyti. Dievas mums davė tokią dovaną, pakvietė į tokią šventę (Lk 14,12,14), į kurias mes niekad negalėsime vertai atsakyti. Elkimės ir mes taip pat, dovanokime save taip pat tiems, kurie negali mums atsidėkoti savo dovanomis! – kvietė Šventasis Tėvas.

Yra dar ir trečioji Dievo Žodžio tapimu „trumpu“ prasmė. Vaizduojant kūdikėlį Jėzų ėdžiose, greta jų stovi jautis ir asilas, kurie simbolizuoja žydus ir pagonis, kitaip tariant – visą žmoniją, kuriai reikia Išganytojo. Žmogui, žydui ar pagoniui, reikia maitintis. Tačiau nepakanka tik duonos, reikia taip pat maisto jo sielai, reikia jo gyvenimą pripildančios prasmės. Štai šioje perspektyvoje ėdžios simbolizuoja altorių ant kurio guli Jėzus, dvasinė duona mūsų širdims kukliu Eucharistijos pavidalu.

Melskime Viešpatį malonės pažinti Jį su tuo paprastumu, kuklumu, bet taip pat su džiaugsmu ir tikėjimu, su kuriais Jį aplankė piemenys, su kuriais į Jį žvelgė Juozapas ir Marija. „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“, - baigdamas homiliją sakė popiežius. (rk)