Amerikos Vyskupų Konferencijos dokumentas apie pastoraciją asmenų su homoseksualiniais polinkiais

Lapkričio 14 d. Amerikos Vyskupų Konferencija, atžvelgdama į naujausius pasiekimus psichologijos srityje, atnaujino asmenų, turinčių homoseksualių polinkių, pastoracijos gaires.

Amerikos vyskupų dokumente „Asmenų su homoseksualiais polinkiais sielovada: gairės pastoracinei pagalbai“ iš pradžių primenama, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir turi įgimtą žmogišką orumą, kuris privalo būti pripažįstamas bei gerbiamas. Dėl šios priežasties asmenys su homoseksualiais polinkiais turi būti priimami su pagarba, užuojauta ir jautrumu. Vyskupai taip pat pripažįsta ir smerkia, kad kai kuriuose visuomenės srityse šie asmenys patiria panieką, neapykantą ir net smurtą. Apie tai jau buvo kalbama ir 1989 metų Tikėjimo mokymo kongregacijos laiške vyskupams apie pastoracinę pagalbą homoseksualiems žmonės.

Toliau Amerikos vyskupai rašo, kad vyro ir moters seksualumas yra Dievo dovana ir kaip tokia privalo būti gerbiama. Primenami Jėzaus žodžiai užrašyti Evangelijoje pagal Morkų: „Nuo sutvėrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Mk 10,6-8). Seksualumo tikslas yra sujungti vyrą ir moterį santuokos ryšiu, kurios neatskiriami tikslai yra santuokinė meilė, prokreacija ir vaikų auklėjimas. Tokia yra prigimtinė tvarka, kurios šaltinis yra Dievo išmintis. Seksualinis aktas randa savo pilnatvę santuokiniame ryšyje, nes yra santuokinės meilės, atviros naujai gyvybei, išraiška. Taip pat Katalikų Bažnyčios Katekizme yra rašoma: „Lytinis malonumas doriniu pažiūriu yra netvarkingas, kai jis geidžiamas vien dėl jo paties, atskirtas nuo gyvybės pradėjimo ir asmenų suvienijimo“ (n. 2351). Amerikos vyskupai šalia paleistuvavimo, neskaistumo, masturbacijos ir kontracepcijos mini ir homoseksualinius santykius kaip nuodėmingus ir prieštaraujančius prigimtiniam įstatymui. Ganytojai primena, kad jau Senajame Testamente tokie santykiai buvo laikomi nesuderinamais su Dievo valia, o štai Šv. Paulius moko, kad tokie santykiai pažemina autentišką žmogišką orumą ir nėra suderinami su krikščionišku gyvenimu. Tačiau pačių homoseksualinių polinkių ar tendencijų turėjimas, nors jie ir yra objektyviai netvarkingi, nėra pats savaime nuodėmingas, jei žmogus valingai neina į pagundą. Lygiai taip pat, jei yra heteroseksualiniai polinkiai, tai nereiškia, kad jie visada yra tvarkingi.

Amerikos ganytojai rašo, kad nėra bendros mokslininkų nuomonės nei dėl homoseksualinių polinkių kilmės nei dėl terapijos, tačiau katalikai, norintys skaisčiai gyventi, gali kreiptis į kvalifikuotus specialistus bei į nuodėmklausius ar dvasinius vadovus. Dorybių ugdymas dokumente yra pateikiamas kaip vienas terapijos būdų. Kad įgytume tokias dorybes, kaip drąsumas, teisingumas ar išmintingumas, privalome kartoti veiksmus įkūnijančius šias dorybes, padedant Šv. Dvasiai bei mokytojams. Nuolatinis gerų veiksmų kartojimas pakeis mūsų aistras. Mūsų visuomenėje skaistumas yra ypatinga dorybė, kuri reikalauja specialių pastangų. Skaistus gyvenimas padeda nugalėti netvarkingus geismus, yra liudijimas to kas yra žmogiška ir tai yra Dievo valia. Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą, „skaistumas reiškia darnų seksualumo įjungimą į žmogaus asmenybę, o tad ir vidinę kūninio ir dvasinio žmogaus vienybę“ (nr. 2337).

Kita nurodoma Bažnyčios pagalbos priemonė žmonėms su homoseksualiais polinkiais – tai įvairiapusiškų draugystės ryšių skatinimas, nes „skaistumo dorybė išsiskleidžia draugystėje“ (KBK 2347). O vietos krikščionių bendruomenė yra ta vieta, kur žmogiška draugystė įgauną naują meilės tvarką, tai yra tampame broliais ir seserimis Kristuje.

Žmogiška draugystė yra būtina mūsų gyvenime, tuo tarpu draugystė su Dievu yra mūsų galutinis tikslas. Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią „Lumen Gentium“ mus moko, „jog visi Kristaus tikintieji, kad ir kokia būtų jų užimama vieta ar luomas, šaukiami siekti krikščioniškojo gyvenimo pilnatvės ir meilės tobulybės“ (nr. 40). Taigi, šventumo siekimas nepriklauso tik elitui Bažnyčioje, bet visiems. Bažnyčia drąsina bei padeda visiems siekti šventumo, neišskirdama nei vieno, o Eucharistijos ir Atgailos sakramentai yra pagrindiniai pagalbos bei paguodos šaltiniai. Taigi, žmonių su homoseksualiniais polinkiai sielovada turi būti pagrįsta Bažnyčios mokymu apie seksualumą. Nors ir homoseksualiniai aktai laikomi nemoraliais, tačiau negali būti pateisinamas smurtas prieš žmones su tokiais polinkiais ar jų diskriminacija. Iš kitos pusės, vien dėl to, kad Bažnyčia moko apie objektyvių moralinių normų egzistavimą, yra ir tokių žmonių, kurie pristato Bažnyčios mokymą kaip neteisingą, prieštaraujantį žmogaus teisėms ar laisvei. Dažniausiai tokie pasisakymai kyla iš moralinio reliatyvizmo, tikėjimo individų absoliučiomis teisėmis.

Iš tikrųjų Bažnyčia nuolatos pabrėžia kiekvieno asmens nepaneigiamą kilnumą. Todėl žmonės su homoseksualiais polinkiais, kaip ir kiekvienas asmuo, turi nepaneigiamą kilnumą ir pagrindines teises. Tačiau nėra neteisinga apriboti santuokinį ryšį tik sąjunga tarp moters ir vyro. Pasak Amerikos ganytojų, lygiai taip pat nėra neteisinga pripažinti homoseksualioms poroms tokias pat teises, kurios priklauso santuokoje gyvenantiems vyrui ir žmonai.

Vakarų visuomenės hedonistinės tendencijos, susijusios su vartotojiška kultūra, taip pat trukdo priimti Bažnyčios mokymą, nes seksualiai santykiai laikomi paprasčiausiai kaip viena iš malonumo formų, o skaistumo vertybė tampa nebesuprantama.

Galiausiai, minėtų iššūkių akivaizdoje ir pateikus Bažnyčios mokymo principus, Amerikos ganytojai dokumente pateikia gaires sielovadai. Visų pirma asmenys su homoseksualiniais polinkiais, kaip pakrikštyti Katalikų bendruomenės nariai, yra raginami aktyviai ir pilnai dalyvauti bendruomenės gyvenime, tuo pačiu gaudami pagalbą gyventi skaisčiai bei siekti asmeninio atsivertimo. Tačiau Bažnyčia gali neleisti vykdyti tam tikras tarnystės pareigas tiems, kurių elgesys prieštarauja mokymui. Einantys tam tikras pareigas taip pat negali priklausyti organizacijoms, kurios prieštarauja Bažnyčios skelbiamiems principams.

Artimi draugai, šeimos nariai, dvasios vadovai, nuodėmklausiai ar pagalbos grupės gali jiems suteikti reikiamą dvasinę ir emocinę pagalbą gyventi krikščionišką gyvenimą. Vietovėse, kur yra daug žmonių su homoseksualiniais polinkiai, gali būti net specialiai paskirtas asmuo rūpintis jų sielovada. Ypatingas uždavinys yra katechetų, kurie turi perduoti pradedant nuo vaikų Bažnyčios mokymą apie žmogaus seksualumą, todėl turi gauti atitinkamą formaciją specialiuose kursuose.

Vyskupai dar kartą pabrėžia, kad Bažnyčia nepripažįsta civilinių santuokų ar taip vadinamų sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų. Taip pat Bažnyčia neriame tos pačios lyties porų vaikų įsivaikinimą, nes homoseksualios sąjungos prieštarauja dieviškajam planui. Nežiūrint to, Bažnyčia neatsisako krikštyti tokių vaikų, bet viltis, kad vaikai bus katalikiškai auklėjami, turi būti pagrįsta.

Dvasinės pagalbos žmonėms su homoseksualiais polinkiais organizacijos „Courage International“ direktorius kun. John Harvey komentuodamas Amerikos Vyskupų Konferencijos dokumentą teigė, kad ankstesniame 1997 metų dokumente „Visada mūsų vaikai: pastoracinis laiškas homoseksualių vaikų tėvams ir patarimai sielovados tarnams“ buvo parašytas taip, kad lyg būtų galima daryti prielaidą apie egzistavimą dviejų seksualinių orientacijų asmenų: homoseksualių ir heteroseksualių.

Anot kun. John Harvey, yra tik vienos heteroseksualios orientacijos asmenys, o homoseksualiniai polinkiai yra objektyvi netvarka, kuri turi savo priežastis. Homoseksualumo psichologiniais tyrimais nėra įrodyta, kad žmonės gimsta su homoseksualiais polinkiais. Remiantis turimomis mokslo žiniomis taip pat negalima teigti, kad tai yra savybė, genetiškai paveldima ar hormonų apsprendžiama. Tačiau visi faktoriai, kurie įtakoja homoseksualius polinkius, yra susiję su šeimos, mokyklos ir bendraamžių aplinkomis.

Kun. John Harvey taip pat pažymėjo, kad naujajame dokumente daromas skirtumas tarp pačių polinkių ir asmens bei pripažįstama Dievo visiems vienodai suteiktas žmogaus orumas. Homoseksualūs polinkiai nėra normalūs ir juos turintys žmonės kenčia. Tyrimai rodo, kad yra homoseksualius polinkius galima kontroliuoti ar net iš jų išsivaduoti bei atrasti priešingos lyties patrauklumą, sukurti šeimą bei susilaukti vaikų. (kl)