35 metai nuo JT paskelbtos protinių sutrikimų turinčių asmenų teisių deklaracijos

Trečiadienį sukako 35 metai nuo tada, kai 1971 metų gruodžio 20 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė protinių sutrikimų turinčių asmenų teisių deklaraciją. Šioje deklaracijoje, visų pirma, pripažįstama, kad protinių sutrikimų turintys asmenys taip pat turi tas pačias teises kaip visi kiti asmenys. Jiems yra pripažįstama teisė į atitinkamą medicininę priežiūrą ir terapiją, o švietimas, ugdymas, reabilitacija ir nuolatinė pagalba padės jiems maksimaliai išvystyti savo galimybes. Deklaracijoje taip pat sakoma, kad asmenys su protiniais sutrikimais turi teisę į priimtiną gyvenimo lygį bei ekonominį stabilumą. Jie taip pat turi teisę į tikrą darbą ar į bet kokį kitą prasmingą užimtumą, pilnai atitinkantį sugebėjimus. Ten, kur yra įmanoma, asmenys su protiniais sutrikimais privalo gyventi savo šeimoje ar su artimais giminaičiais bei dalyvauti įvairiose bendruomeniškumo formose. Šeimos, kuriose yra asmenų su protiniais sutrikimais, turi gauti pagalbą. Tačiau jei gydomi ar slaugomi institucijoje, ten turi būti sudaromos sąlygos kiek galima panašesnės į normalaus gyvenimo sąlygas ir aplinką. JT deklaracijoje taip pat rašoma, kad šie asmenys turi teisę į kvalifikuotą priežiūrą bei turi būti ginami nuo išnaudojimo, piktnaudžiavimo ir žeminančio elgesio. Tais atvejais, kai asmenys, turintys rimtus psichinius sutrikimus, negali prasmingai pasinaudoti visomis šiomis teisėmis ar yra būtina apriboti kai kurias ar net visas minėtas teises, reikia numatyti teisines procedūras, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.

Pažymėtina, kad po šios JT deklaracijos išleisti kiti svarbūs dokumentai, tačiau nei vienas nėra teisiškai įpareigojantis.

1981 metus Generalinė Asamblėja paskelbė pirmaisiais Tarptautiniais neįgalių žmonių metais. O kitais 1982 metais JT paskelbė Pasaulinę veiksmų susijusių su neįgaliais žmonėmis programą bei Neįgalių asmenų dešimtmetį. Nuo 1990 iki 2000 metų JT konferencijose buvo kreipiamas didelis dėmesys į neįgalių asmenų teises bei neįgalių žmonių apsaugos priemones.

Europos Sąjunga taip pat skiria ypatingą dėmesį į neįgalių asmenų teisių apsaugą bei lygių galimybių sudarymą. 1995, 1996 ir 1997 metais Europos Parlamentas priėmė tris skirtingas rezoliucijas šiais klausimais, o 2003 metai buvo paskelbti Europos neįgalių žmonių metais.

Pagal JT duomenis visame pasaulyje yra apie 500 milijonų žmonių su protiniais sutrikimais ir šis skaičius kiekvienais metais auga dėl karų, netinkamų gyvenimo sąlygų ar dėl neturėjimo žinių apie negalią, jos priežastis, prevenciją ir gydymą. Daugiausia neįgalių žmonių gyvena mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur ne visi žmonės gali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis. Neįgalūs asmenys dažniausiai kenčia dėl diskriminacijos, kuri kyla dėl visuomenės nežinojimo ir išankstinių nuostatų. Dažnai neturi tų pačių galimybių kaip kiti asmenys, nors ir tarptautinė žmogaus teisių teisė nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į lygybę prieš įstatymą, nediskriminaciją, lygias galimybes, savarankišką gyvenimą, pilną integraciją ir saugumą.

Šių metų vasario 11 d., minint Pasaulinę ligonių dieną, popie˛ius Benediktas XVI savo laiške kvietė į psichinių negalių kamuojamus žmones pažvelgti evangelinio solidarumo ir žmogaus vertės supratimo šviesoje. Bažnyčiai ligonis yra kenčiančio Kristaus atvaizdas ir tai turi skatinti krikščionis gilinti jų meilę ir atsakomybės dvasią. Reikia rūpintis ne tik ligoniais, bet taipogi padėt jų artimiesiems ir šeimoms, kurioms vienoms dažnai per sunku tinkamai rūpintis savo segančiais nariais. (kl)