Taikos procesas centrinėje Afrikoje. Popiežiaus Benedikto XVI laiškas

Daugelis apžvalgininkų pažymi, kad Afrikos žemynas, palyginus su kitais kontinentais, yra pačioje sunkiausioje padėtyje. Nors Afrika yra turtinga gamtiniais ištekliais, tačiau iš jų amoraliai pelnosi tik valdžią uzurpavę klanai ir tarptautinės bendrovės, neretai Vakaruose turinčios gerą vardą. Čia nėra, kaip kad Azijoje, kurioje skurdo taip pat netrūksta, valstybių ar regionų, kuriuos būtų galima pavadinti „ekonomikos tigrais“. Lyg ekonominės stagnacijos nepakaktų, žemyne nuolatos vyksta keliolika daugybę žmonių gyvybių ir šimtus milijonų dolerių kainuojančių karinių konfliktų.

Prie viso to prisideda „Afrikos rykšte“ vadinama AIDS epidemija, kuri nulemia milijonų žmonių mirtis, kurių galėtų ir nebūti. Afrikoje yra apie 25 milijonai sergančiųjų šia liga, kai kuriose šalyse jie sudaro net dešimtadalį visų šalies gyventojų. Vargu ar reikia pridurti, kad jais beveik nesirūpinama, jie negauna deramo gydymo, epidemijos plitimas beveik nekontroliuojamas.

Nuo konfliktų nuolatos kenčiantis, o antra vertus, juos gimdantis yra vadinamasis „Didžiųjų ežerų regionas“, kuris apima aplink kelis milžiniškus ežerus ( Viktorijos, Malavio, Tanganikos) esančias valstybes: Tanzaniją, Ruandą, Kongo Demokratinę Respubliką, Burundį ir kitas.

Praėjusią savaitę dar kartą bandyta kurti santarvę regione, pakloti pamatus stabilumui, saugumui ir vystimuisi. Didžiųjų ežerų regiono valstybių vadovai susirinko į antrąjį viršūnių susitikimą, vykusį Kenijos sostinėje Nairobyje, prie jų prisijungė nemažai kitų oficialių delegacijų, tarp jų ir Šventojo Sosto. Pastarajai vadovavo popiežiaus specialusis pasiuntinys arkivyskupas Luigi Travaglino. Susitikimą rėmė Jungtinių Tautų ir kitos tarptautinės organizacijos, grupė valstybių, iš kurių didesnis vaidmuo tenka Kanadai ir Olandijai.

Svarbiausias viršūnių susitikime Nairobyje priimtas dokumentas yra „Saugumo, stabilumo ir vystimosi paktas“. Jei vienuolika jį pasirašiusių valstybių iš tikro realizuos ten numatytus tarpusavio bendravimo principus ir mechanizmus, veiksmingai užtikrins saugumui ir vystimuisi būtinas sąlygas, išpildys minimalius humanitarinius ir socialinius kriterijus, tada būtų vilties, kad dešimtis metų besitęsiantys konfliktai galų gale būtų išspręsti.

Kardinolas Tarcisio Bertone, Vatikano valstybės sekretorius, susitikime dalyvaujantiems valstybių vadovams pasiuntė popiežiaus Benedikto XVI laišką.

Šventasis Tėvas sveikino viršūnių susitikimą ir palinkėjo, kad jis iš tikro taptų žingsniu link taikos ir stabilumo. Didžiųjų ežerų regionas kenčia per daug ir per ilgai, kariniai konfliktai suryja milžiniškus išteklius ir nulemia visokeriopą regiono nuosmukį.

Tam, kad regiono žmonės galų gale įgytų viltį dėl ateities, valstybių vadovai turėtų drąsiai prisiimti atsakomybę ir vietoj kraujo liejimo pasirinkti racionalią ir humanišką alternatyvą – derybas ir dialogą. Tarptautinė bendruomenė turi suteikti įvairiopą pagalbą, pažymima laiške.

Dabartinis viršūnių susitikimas, minėtas „Saugumo, stabilumo ir vystimosi paktas“ yra proga dramatišką situaciją apgręžti taikos, demokratijos, ekonominės gerovės ir socialinės integracijos naudai. Tai yra tos pačios vertybės, kurias jau daug metų skelbia ir remia katalikų Bažnyčia.

Popiežiaus išreikštą įsitikinimą, kad Bažnyčia Afrikoje, čia įsikūrusios ir veikiančios religinės bendruomenės visada uoliai parems tų vertybių įgyvendinimą, vieša deklaracija patvirtino Didžiųjų ežerų regiono valstybių vyskupų konferencijų pirmininkai ir atstovai. (rk)