Šį šeštadienį, gruodžio 16 dieną, judaizmo išpažinėjai pradėjo švęsti Hanukos šventę,
kuria prisimenama žydų tautos kova už savo tikėjimą ir pagonių išniekintos Jeruzalės
šventyklos pašventinimas 165 metais prieš Kristų.
Tuo metu, dar prieš Palestinos
prijungimą prie Romos imperijos, žydų tautai teko gintis nuo heleniškos kultūros antplūdžio
ir nuo graikiškos pagonybės. Tuometinis Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 168
metais prieš Kristų užėmęs Jeruzalės miestą, garsiąją Jeruzalės šventyklą – judaizmo
religinio gyvenimo centrą ir žydų tautos tapatybės simbolį, pavertė pagoniška Dzeuso
šventykla. Žydai buvo verčiami garbinti pagoniškus dievus, o atsisakantiems buvo grasinama
mirtimi.
Pagonių savivalei pasipriešino Judo Makabiejaus vadovaujami sukilėliai.
Prie jų būrio greit prisijungė daug heleniškos priespaudos negalinčių pakelti pamaldžių
žydų ir jiems pavyko nugalėti pagonis ir laikinai atkurti Izraelio savarankiškumą.
Vos įžengę Jeruzalę, Judo Makabiejaus kariai pirmiausia išmetė graikiškus stabus iš
Jeruzalės šventyklos ir uždegė menorą. Įvyko stebuklas – menora degė ištisas aštuonias
dienas, nors nebuvo papildoma aliejaus.
Tam įvykiui atminti ilgainiui pradėta
švęsti Hanukos šventę, kuri irgi trunka aštuonias dienas, o jos pagrindinis elementas
yra septynšakio žibinto arba žvakidės šviesa. (jm)