Marionų kongregacijos (MIC) steigėjas, Dievo tarnas kun. Stanislovas Papčinskis bus paskelbtas Bažnyčios Palaimintuoju

XVII amžiuje gyvenęs Marijonų kongregacijos steigėjas, Jėzaus Marijos Stanislovas (Dievo tarnas Jan Papczynski) artimiausiu metu galės būti iškeltas į altorių garbę. Tai nusprendė popiežius Benediktas XVI šeštadienį privačioje audiencijoje priimtąjį Šventųjų skelbimo Kongregacijos prefektą Jose Saraiva Martin įgaliojęs paskelbti atitinkamą Kongregacijos dekretą.

Šv. Tėvas šeštadienį patvirtino dar kitus 19 Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretų.

Dievo tarnas Stanislovas Papčinskis yra vienas iš Lietuvoje labiausiai gerbiamų ir žinomų Lenkijos Bažnyčios dvasininkų. Jo 1673 metais įkurta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vienuolija, trumpai vadinama „Tėvais marijonais“, amžių bėgyje atnešė gausių dvasinių vaisių taip pat Lietuvai ir jos Bažnyčiai. Iš visų Marijonų kongregacijos dvasinių palikuonių išsiskiria palaimintasis Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis, Marijonų kongregacijos atnaujintojas ir Lietuvos Bažnytinės provincijos kūrėjas. Palamintasis Jurgis pratęsė ir papildė Dievo tarno Stanislovo Papčinskio pradėtus darbus praėjus dviem šimtmečiam nuo kongregacijos steigėjo mirties.

Dievo tarnas Jan Papczynski, Jėzaus Marijos Stanislovas, gimė 1631 metų gegužės 18 dieną Podegrodzie, Lenkijoje ir mirė 1701 metų rugsėjo 17 dieną Gora Kalwaria, Lenkijoje. Bene svarbiausias jo gyvenimo nuopelnas yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vienuolijos įkūrimas Lenkijoje, 1673 metais.

Sekdami savo steigėjo nurodymus, Marijonai iki mūsų laikų semiasi įkvėpimo iš Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo slėpinio, siekia juo pagrįsti tiek savo narių dvasinį gyvenimą, tiek apaštalaudami visuomenėje, auklėdami jaunąsias kartas, vadovaudami mokykloms, leidykloms, parapijoms, rekolekcijų centrams, Marijos šventovėms, artimo meilės darbais tarnaudami migrantams ir misijose.

Pašaukimas plėstis, kongregacijos narius nuvedė į visus žemynus. Lietuvą Marijonų vienuoliai pasiekė palyginti greitai - praėjus kiek daugiau nei pusei amžiaus nuo kongregacijos steigėjo, t. Stanislovo mirties. Šiuo metu nemažiau kaip 500 tėvo Stanislovo Papčinskio dvasinių vaikų išlaiko 60 marijonų kongregacijos namų ir 25 rezidencijas Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, taip pat Amerikos žemyne – Jungtinėse Valstijose, Argentinoje ir Brazilijoje, Australijoje ir Afrikoje – Ruandoje ir Kamerūne bei Azijoje – Kazachstane.

Kol kas tiksliai nenustatyta kada ir kur bus surengta Dievo tarno Stanislovo Papčinskio beatifikacijos ceremonija, tačiau anot Marijonų generalinių namų Romoje atstovo, ji greičiausiai galės įvykti 2007 metų rudenį, Lenkijoje.

*

Visi 20 Šv. Tėvo šeštadienį patvirtintieji Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretai žymi tris pagrindinius kandidatų į šventuosius pripažinimo etapus – pirmąjį, kai pripažįstamos kandidatų herojiškos dorybės ir suteikimas Dievo tarno ar tarnaitės vardas; antrąjį, kai dėl pripažinto pirmojo stebuklo arba kankinio mirties autentiškumo atveriamas kelias Dievo tarnus skelbti Bažnyčios palaimintaisiais, suteikiant teisę vietinės Bažnyčios kultui; ir trečiąjį, kai pripažinus antrojo stebuklo autentiškumą leidžiama Palaimintąjį ar Palaimintąją kanonizuoti – t.y. skelbti Šventaisiais.

Keturiais dekretais buvo pripažintos pranciškono vyskupo iš Argentinos, italų kunigo misionieriaus, bonifratrų brolio iš Kubos ir vengro jėzuitų studento herojiškos dorybės.

Aštuoniais dekretais pripažinta 4 brazilų ir 76 ispanų kankinystė; visi jie buvo nužudyti iš neapykantos tikėjimui.

Keturi dekretai patvirtina stebuklus, įvykusius užtariant keturiems Dievo tarnams, kuriuos bus galima artimiausiu metu skelbti palaimintaisiais. Vienas iš pastarųjų keturių dekretų patvirtina jau minėto Dievo tarno Stanislovo Papčinskio užtarimu įvykusį stebuklą.

Kiti keturi Popiežiaus šeštadienį patvirtinti dekretai atvėrė kelią keturių kandidatų į šventuosius kanonizacijai. Patvirtinus stebuklus, šventaisiais bus paskelbti šie palaimintieji: Lenkijoje XV amžiuje gyvenęs pranciškonų kunigas Simonas iš Lipnicos, Brazilijoje XVIII ir XIX amžių sandūroje gyvenęs Koncepcionisčių vienuolijos steigėjas, pranciškonas kunigas Antanas Galvao de Franca; XIX amžiuje gyvenęs pasionistų vienuolis, Olandijoje gimęs ir Airijoje miręs kunigas Jonas Andrius Houben ir Asumpcionisčių vienuolijos steigėja, XIX amžiuje Prancūzijoje gyvenusi Ona Eugenija Milleret de Brou. (sk)