Anglijoje krikščionybė stumiama iš viešosios erdvės.
Tai vienoje homilijoje pareiškė Birmingemo arkivyskupas Vincent Nichols. Jis teigė,
kad šiuo metu bandoma taip sutvarkyti visuomenės gyvenimą, kad joje nebeliktų vietos
krikščionybei. Tuo tarpu, krikščionys, sekdami Kristaus nurodymą, turi liudyti savo
tikėjimą visuomenei ir tokiu, liudijimo būdu dalyvauti moralinio visuomenės gyvenimo
formavime.
Tačiau, anot arkivyskupo, šiandien yra nemažai siekiančių išstumti
tokį krikščioniškos moralės poveikį ir visa ko vertinimo kriterijumi bei pamatu padaryti
neva neutralias juridines normas. O tai yra netiesa, jos nėra neutralios, tačiau atspindi
tam tikrą ideologinę laicistinės demokratijos sampratą ir jos nulemtą moralės supratimą.
Tokiu
būdu, pasinaudojant įstatymų autoritetu, tikėjimo bendruomenėms ir jų įsitikinimams
jėga primetamos joms prieštaraujančios moralinės normos.
Arkivyskupas tai sakė
turėdamas omenyje dabar Didžiosios Britanijos vyriausybės svarstomą įstatymą dėl homoseksualių
asmenų diskriminacijos sustabdymo. Katalikų Bažnyčia taipogi ne kartą yra pasisakiusi
prieš homoseksualių asmenų diskriminaciją juos išjuokiant, atleidžiant iš darbo ir
panašiai, tačiau yra prieš homoseksualumo pripažinimą socialine ir moraline norma.
Tuo tarpu, svarstomas įstatymas sukurtų galimybę homoseksualių asmenų porai kreiptis
į teismą dėl diskriminacijos, tarkim, jei kunigas atsisakytų juos sutuokti. Į tokią
pačią padėtį galėtų pakliūti įvaikinimo sektoriuje dirbančios katalikiškos organizacijos,
kurios nenorėtų leisti įvaikinti vaiką homoseksualių asmenų porai. Arba krikščioniški
žurnalai, kurie atsisakytų išspausdinti homoseksualaus turinio skelbimą.
Tai
jau ne pirmas tokio pobūdžio susidūrimas Anglijoje. Neseniai nuskambėjo atvejis, kai
aviakompanija British Airways atleido iš darbo vieną darbuotoją už tai, kad ji atsisakė
nenešioti arba paslėpti nedidelį kryželį. Esą ji pažeidė vidinį kompanijos nurodymą
nerodyti religinių simbolių. Kilo didelės diskusijos, buvo išsakyta daug kritikos.
92 britų parlamentarai, atstovaujantys visoms politinėms jėgoms, pasirašė aviakompanijos
gestui nepritariančią deklaracija, kiti pastebėjo, kad British Airways nesilaiko tokios
pat griežtos politikos su sikhų turbanais ir musulmoniškais rūbais. Dar kiti pažymėjo,
kad kryželio simbolika nėra išskirtinai religinė, ji išreiškia ir visiems žmonėms
priimtinas vertybes. Po protestų britų aviakompanija pakeitė savo nuostatas ir leido
nešioti nedidelius religinius simbolius.
Daug įtampos kyla švietimo sferoje.
Neseniai bylą laimėjo ateistinių pažiūrų pilietis, kuris padavė į teismą katalikišką
mokyklą už tai, kad ši dėl jo religinių įsitikinimų atsisakė jį įdarbinti. Edinburgo
universitete kaip diskriminacinis buvo uždraustas kursas, kuriame homoseksualumas
buvo nagrinėjamas krikščioniškos doktrinos šviesoje ir buvo svarstoma ar asmuo su
homoseksualiais polinkiais gali gyventi susilaikyme. Spaudimą universitetuose patiria
krikščioniškų pažiūrų studentų asociacijos.
Kardinolas Cormac Murphy-O‘Connor,
Vestminsterio arkivyskupas ir Anglijos katalikų Bažnyčios vadovas, neseniai viename
„Times“ dienraščio straipsnyje klausė ar visa tai dar galima vadinti „dialogu“ tarp
krikščionių, agnostikų, kitų religijų išpažinėjų, ateistų? Gal tai jau nebe dialogas,
bet religijos kaip vieno iš pamatinių kultūros elementų neigimas, kupinas nepagrįstų
fobijų? (rk)