Šventasis Sostas nepasirašė neįgaliesiems skirtos konvencijos

Trečiadienį Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo priimta neįgalių asmenų teisių ir asmens orumo pagarbai skatinti bei apginti skirta konvencija.

Tai pirmasis tokio lygio ir tokio statuso tarptautinės teisės dokumentas, kuris galbūt realiai pagerins nors dalies iš 650 milijonų vienokio ar kitokio pobūdžio neįgalumą turinčių asmenų gyvenimą, padės kovoti prieš jų diskriminaciją.

Arkivyskupas Celestino Migliore, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, išreiškė Šventojo Sosto poziciją šios konvencijos atžvilgiu bei paaiškino jos nepasirašymo motyvus.

Neįgalių žmonių teisių ir orumo apsauga, pažymėjo arkivyskupas, visada buvo didelis Šventojo Sosto rūpestis. Šventasis Sostas ne kartą įvairiomis progomis yra kvietęs neįgaliuosius integruoti į visuomenę, pripažinti, kad ir jie turi pilnas ir nepaneigiamas žmogaus teises.

Anot Šventojo Sosto atstovo, konvencijoje yra daug iš tiesų labai reikalingų ir naudingų skirsnių, įtvirtinančių neįgaliųjų teises švietimo, gyvenimo namie ir šeimoje teises. Neįgalus asmuo turi teisę į gyvenimą – tokia yra visa konvencijos šerdis.

Tačiau Šventasis Sostas vis tik išreiškia savo abejones dėl 25 skirsnio, kuris kalba apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą. Diskusijose dėl konvencijos formuluočių metų Šventojo Sosto delegacija patikslino, kad terminą „reprodukcinė sveikata“ ji supranta holistiškai, liečiantį bendrą asmens būklę, tačiau ne kaip teisę į abortą ar aborto prieinamumą. Diskusijose taipogi buvo pabrėžta, kad 25 skirsnis nesukuria jokios naujos tarptautinės normos ir kad jis jokiu būdu nesuteikia galimybės asmens neįgalumą panaudoti kaip motyvo atsakyti jam suteikti sveikatos apsaugą.

Tačiau, netgi įvedus šiuos patikslinimus, Šventasis Sostas negalėjo sutikti su šio termino panaudojimu konvencijoje, mat kai kurių valstybių teisėje terminas „reprodukcinė sveikata“ apima ir abortą.

Tuo tarpu, abortas yra žmogiškos būtybės teisės į gyvenimą paneigimas. Tad Šventajam Sostui yra prieštaringa, viena vertus, skelbti teisę į gyvenimą, kita vertus, sudaryti prielaidas abortą įteisinančioms normoms. Tokiu būdu konvencija, sukurta tam, kad apsaugotų neįgaliuosius nuo diskriminacijos, galėtų būti panaudota paneigti pamatinę teisę į gyvenimą dar negimusiems neįgaliems asmenims.

Dėl šių iškilusių dviprasmybių, nepaisant daugelio naudingų normų, Šventasis Sostas ir susilaiko nuo Konvencijos pasirašymo, tačiau tikisi, kad valstybės, įgyvendindamos Konvencijos normas per nacionalinės teisės aktus, pilnai užtikrins neįgalių žmonių teisę į gyvenimą, baigdamas sakė arkivyskupas Migliore. (rk)